Kamilė Lukauskytė
Japonijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad sūris gali būti susijęs su mažesne demencijos rizika vyresnio amžiaus žmonėms. Nors rezultatams dar nėra pakankamai įrodymų, jie suteikia naujų įžvalgų apie mitybos ir smegenų sveikatos sąsajas.
Demencija yra vienas didžiausių senėjančių visuomenių iššūkių. Kadangi veiksmingų būdų visiškai jos išvengti vis dar nėra, mokslininkai atidžiai tiria kasdienius įpročius, galinčius turėti įtakos smegenų būklei.
Vienas jų yra mityba. Naujausio tyrimo duomenys parodė, kad bent kartą per savaitę sūrį valgę senjorai demencija sirgo rečiau nei tie, kurie šio produkto visai nevartojo, rašoma fakt.pl.
Ką atskleidė Japonijos mokslininkų tyrimas?
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2025 m. spalį mokslo žurnale „Nutrients“. Tyrimą atliko Japonijos Nacionalinio gerontologijos centro bei Niimi ir Čibos universitetų mokslininkai, kurie analizavo 2019–2022 m. rinktus „Japan Gerontological Evaluation Study“ (JAGES) duomenis.
Tyrime dalyvavo 7914 vyresni nei 65 metų žmonės. Visi jie gyveno savarankiškai ir iki tol nesinaudojo ilgalaikės priežiūros paslaugomis. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie sūrį valgė bent kartą per savaitę, ir tuos, kurie jo nevalgė visai.
Analizuojant rezultatus buvo atsižvelgta į daugelį veiksnių, galinčių turėti įtakos sveikatai, įskaitant amžių, lytį, išsilavinimą ir finansinę padėtį.
Po trejų metų stebėjimo paaiškėjo, kad demencija buvo diagnozuota 3,4 proc. sūrį valgiusių dalyvių ir 4,5 proc. tų, kurie sūrio nevartojo. Santykinė rizika pirmojoje grupėje buvo 24 proc. mažesnė. Vis dėlto absoliutus skirtumas buvo kur kas kuklesnis ir siekė 1,1 procentinio punkto.
Kodėl sūris gali būti naudingas smegenims?
Įdomiausia tyrimo dalis susijusi su klausimu, kodėl sūrio vartojimas galėtų būti siejamas su mažesne demencijos rizika.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad biologinių mechanizmų tiesiogiai netyrė, tačiau pateikė kelias galimas hipotezes, paremtas dabartinėmis žiniomis apie sūriuose esančias maistines medžiagas.
Viena svarbiausių jų yra vitaminas K2, kurio ypač gausu fermentuotuose sūriuose. Šis vitaminas dalyvauja kalcio apykaitoje ir padeda palaikyti kraujagyslių sveikatą.
Tai svarbu todėl, kad kraujagyslių ligos, tokios kaip hipertenzija ar aterosklerozė, didina demencijos, ypač kraujagyslinės kilmės, riziką.
Svarbų vaidmenį gali atlikti ir sūryje esančios baltyminės medžiagos bei aminorūgštys, būtinos normaliam neuronų funkcionavimui. Fermentacijos metu kai kuriuose sūriuose taip pat susidaro bioaktyvūs peptidai, kuriems priskiriamos priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės.
Kadangi lėtinis uždegimas ir oksidacinis stresas siejami su pažinimo funkcijų silpnėjimu, šie junginiai galėtų būti vienas iš paaiškinimų.
Mokslininkai atkreipia dėmesį ir į žarnyno mikrobiotos reikšmę. Tokie fermentuoti sūriai kaip kamamberas ar bri gali turėti mikroorganizmų, galinčių paveikti žarnyno bakterijų sudėtį. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama vadinamajai žarnyno ir smegenų ašiai, nes žarnyno mikrobiotos pokyčiai siejami su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą.
Vis dėlto kol kas nėra įrodymų, kad fermentuotų sūrių valgymas apsaugotų nuo Alzheimerio ligos. Tyrimai tik rodo galimus ryšius, kuriuos dar reikia išsamiai patvirtinti.
Tyrėjai pabrėžia ir abejones
Įdomu tai, kad tyrimo rezultatus sunku paaiškinti vien fermentuotų ar ilgai brandintų sūrių poveikiu.
Net 82,7 proc. sūrį vartojusių dalyvių dažniausiai rinkosi lydytą sūrį, kuriame probiotikų ir kai kurių biologiškai aktyvių medžiagų yra mažiau nei brandintuose sūriuose. Tuo tarpu baltuoju pelėsiu padengtus sūrius valgė tik 7,8 proc. dalyvių.
Tad mokslininkai svarsto, kad stebėtą poveikį gali lemti ne viena konkreti medžiaga, o keli tarpusavyje susiję veiksniai arba apskritai įvairūs pieno produktų komponentai.
Kita svarbi abejonė buvo susijusi su bendrais mitybos įpročiais. Tyrėjai pastebėjo, kad sūrį valgę žmonės dažniau vartojo ir vaisius, daržoves, žuvį bei mėsą. Tai produktai, kurie taip pat siejami su geresne smegenų sveikata vyresniame amžiuje.
Dėl šios priežasties buvo atlikta papildoma statistinė analizė. Įvertinus kitus mitybos veiksnius, demencijos rizikos skirtumas tarp grupių išliko, nors sumažėjo nuo 24 iki 21 proc. Tai leidžia manyti, kad vien sveikesnė mityba rezultatų nepaaiškina. Tačiau tai vis tiek neįrodo, kad būtent sūris apsaugo nuo demencijos.
Ar pakanka sūrį valgyti kartą per savaitę?
Kasdien vartoti sūrio nereikėjo. Net 72,1 proc. sūrį valgiusių žmonių jį valgė tik vieną ar du kartus per savaitę. Vis dėlto mokslininkai neskuba rekomenduoti tokio dažnumo kaip apsauginės „dozės“, nes tyrimas nebuvo skirtas nustatyti optimaliam sūrio kiekiui.
Autoriai taip pat pastebėjo, kad sūrį valgę dalyviai jau tyrimo pradžioje geriau susitvarkydavo su kasdienėmis užduotimis, tokiomis kaip apsipirkimas, maisto gaminimas ar finansų tvarkymas. Jie rečiau skundėsi atminties problemomis, todėl galėjo turėti geresnę pažinimo funkciją dar prieš prasidedant stebėjimui.
Dėl šios priežasties negalima visiškai atmesti galimybės, kad mažesnė demencijos rizika buvo susijusi ne su pačiu sūriu, o su geresne bendra sveikatos būkle.
