Oro pavojaus signalai Lietuvoje iškėlė naujų klausimų – ką daryti, jei priedanga užrakinta, perpildyta arba pavojus užklumpa automobilyje? Ekspertai pabrėžia, kad aiškų veiksmų planą turėtų turėti ne tik gyventojai, bet ir darbovietės, vežėjai bei kitos institucijos.
Vilnius oro pavojaus metu: gyventojai slėpėsi priedangose (nuotr. Roberto Riabovo)
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė.
Kodėl dalis priedangų vis dar užrakintos?
Buvo klausimų, kodėl dalis priedangų yra užrakintos, nes jos yra privačiuose pastatuose. Ar neturėtų būti bendras standartas, kad tokie statiniai visi turi būti atrakinti?
E. Tamašauskas: Einame link standarto, kad visos priedangos būtų atrakintos. Priedangų sąvoka atsirado tik 2022 metais – per tokį trumpą laiką visiems prie to įprasti, kai jos praktiškai nebuvo naudojamos, yra sudėtinga.
Taip, dalis priedangų turi būti atrakinta, bet suprantama ir žmonių baimė dėl turto saugumo priedangose. Esame parengę informaciją apie visus įmanomus priedangų atrakinimo būdus. Skatiname savivaldybes organizuoti susitikimus su priedangų valdytojais ir tai aptarti, nes kiekvienos priedangos patekimas yra skirtingas.
Kiekvienas priedangos valdytojas turi susidėlioti procesų valdymą ir išsikelti prioritetą, kad priedangos atrakinimas užtruktų maksimaliai trumpą laiką. Iš galimų atrakinimo variantų reikia išsirinkti patogiausią, operatyviausią ir apie tai per savivaldybę informuoti visuomenę.
Dar 1 aspektas: praėjusią savaitę dalis priedangų buvo perpildytos, ir kiti atėję žmonės nebuvo įleisti teigiant, kad netilps. Pagal reglamentavimą priedangos plotas skaičiuojamas 1,5 kvadratinio metro vienam žmogui, tačiau trumpalaikei apsaugai galima pasispausti ir priimti daugiau žmonių.
Atviras klausimas – priedangų valdytojai turi savivaldybės lygmenyje išsistudijuoti, kiek priedangų yra, kiek žmonių jos talpina, ir šią informaciją viešinti, pasitelkiant seniūnus. Gyventojams turi būti pasakyta, kiek telpa konkrečioje priedangoje.
Turime perspektyvoje žinoti, į kurią priedangą eisiu būdamas namie, kur eisiu būdamas darbe, kur eis mano vaikai, giminės, ir kas pasirūpins artimaisiais, negalinčiais savarankiškai išeiti. Šiuos namų darbus turime pasidaryti, kad jaustumėmės saugesni.
Taip pat išryškėjo institucinio požiūrio trūkumas. Dirbdamas institucijoje, darbuotojas turi žinoti, kur jam eiti, oro ataka gali įvykti darbo metu. Pavyzdžiui, važiuojant viešuoju transportu, vairuotojai kartu su administracija turi išgryninti procesus.
Jei važiuojama tam tikru maršrutu kasdien, reikia žinoti pakeliui esančias priedangas, sustoti, išlaipinti keleivius ir nurodyti jiems saugią vietą. Tokio institucinio požiūrio pasigendame ir prašome darbdavių pasirūpinti darbuotojų saugumu. Tada darbuotojai nepyks ir eis ten, kur numatyta.
Važiuojame autobusu, traukiniu ar automobiliu ir gauname oro pavojaus signalą. Ką tuomet daryti?
I. Dirmaitė: Bet kokiu atveju, tada įsijungia tarnybų algoritmai. Kiekviena darbovietė, verslas, viešasis ar privatus sektorius, savo galvose turi turėti naują suvokimo sluoksnį – kaip veiksime karo scenarijaus ar oro pavojaus atveju.
Kiek tenka bendrauti su institucijomis, planai egzistuoja, bet didžiąja dalimi jie veikia tik popieriuje, o ne realybėje. Pavyzdžiui, jei tai autobuso vairuotojas, miesto savivaldybė ar vežėjas, kaip darbdavys, turi pravesti mokymus, supažindinti vairuotojus, kaip apsaugoti keleivius.
Rekomendacijos išlieka tos pačios – jungiame nacionalinį transliuotoją, klausome nurodymų ir neimprovizuojame. Šie oro pavojaus signalai yra didelė raudona lemputė, reiškianti, kad turime pradėti mąstyti kitaip ir nebegalime to atidėlioti, ypač matant, kas vyksta šalia mūsų.
Tarnybos perima geras praktikas, tad ir popieriniai organizacijų planai turi virsti realiais planais bei fizinėmis pratybomis. Viskas prasideda nuo valstybės, bet galiausiai turi pasiekti kiekvieną darbuotoją ir gyventoją.
Jei darbuotojas jaučiasi nepasiruošęs, prasideda pakrikimas, tarnybų darbas apsunkinamas ir kyla problemų, kurių galėtume išvengti atlikę pasiruošimo namų darbus. Pavyzdžiui, Suomija – nuo II-ojo pasaulinio karo švietimo pagrindu jų tauta yra labai stipriai pasiruošusi. Manau, tai yra kelias ir mums.
Oro pavojus važiuojant automobiliu: ką daryti
Jeigu važiuoji automobiliu vienas ir gauni pavojaus signalą, ką daryti?
I. Dirmaitė: Žinoma, automobilyje likti nereikėtų. Reikėtų įvertinti situaciją, per programėles „LT72“ ar kitas pažiūrėti priedangų tinklą ir kuo skubiau keliauti į priedangą.
Jei priedangos nėra, naudokitės miesto infrastruktūra, pavyzdžiui, požeminėmis pėsčiųjų perėjomis. Ieškokite to, kas toje situacijoje gali padėti apsisaugoti.
Gerbiamas Evaldai, mes ieškojome priedangų, bandėme atsidaryti „LT72“ programėlę – ji neveikė. Bandėme eiti į interneto svetainę – veikė, bet kai kam strigo. Kas ten nutiko ir kokia situacija dabar?
E. Tamašauskas: Šiuo metu „LT72“ tinklalapis veikia, tačiau praėjusią savaitę jis strigo tik apie 5-ias minutes. „LT72“ programėlės trūkumai yra identifikuoti, šiuo metu sprendžiama, kad ji veiktų stabiliai. Kol kas jos veikla pristabdyta, tačiau per kelias savaites viskas bus išspręsta – bus padidinta serverių talpa ir pritaikyta didesniam žmonių srautui.
Kaip Ieva minėjo, važiuojant transportu žmonėms gali tekti elgtis skirtingai. Tai priklauso nuo situacijos šalyje – ar skrenda pavieniai dronai, ar jų daugiau. Jei pavieniai, galima ieškoti artimiausios priedangos arba pakišti automobilį po tiltu ir laukti. Jei vyksta didesnė dronų ataka ir yra naktis, geriausia sustoti, išjungti automobilio šviesas, kad nebūtumėte taikinys, atsigulti gale tarp sėdynių ir laukti, kol praeis oro pavojus.
Mes turime išmokti tų veiksmų ir dalintis informacija su artimaisiais, kaimynais bei draugais. Jei turite pasiūlymų, prašome kreiptis į departamentą – mes paviešinsime geras praktikas „LT72“ svetainėje, kad žmonės pagilintų savo žinias.
Visą „Dienos pjūvio“ įrašą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
