Po didžiulio duomenų vagystės skandalo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą renkasi institucijų, susijusių su Registrų centru, atstovai. Po Vidaus reikalų ministerijos atlikto vidinio tyrimo aiškėja, kad pirmieji signalai apie gyventojų nekilnojamojo turto duomenų vagystę pasirodė dar vasario viduryje. Tuomet į ministeriją kreipėsi sunerimęs asmuo.
TV3 Žinios, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Registrų Centras (tv3.lt koliažas)
Per dviejų Migracijos departamento darbuotojų paskyras, vien žinodami elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, programišiai nutekino 600 tūkstančių nekilnojamojo turto registro įrašų. Migracijos departamentas tik po daugiau nei mėnesio užblokavo savo darbuotojų paskyras ir sukūrė naujas.
Nežinia kada informacija butų pasiekusi gyventojus
Dabar aišku, kad programišiai pasinaudojo mažiausiai dviejų Migracijos departamento darbuotojų paskyromis ir prisijungė prie Registrų centro sistemų. Įtarimų nesukėlė ir tai, kad duomenys buvo siurbiami po darbo valandų, naktimis. O tai padaryti nebuvo sudėtinga – užteko suvesti darbuotojo elektroninį paštą ir slaptažodį. Be jokių papildomų saugumo priemonių programišiai laisvai galėjo prieiti prie visos gyventojų duomenų bazės.
Nebuvo nei dvigubos autentifikacijos, nei kitų saugumo priemonių, kurios, žinant vien slaptažodį, nebūtų leidusios prisijungti prie sistemos.
Visuomenė apie nutekintus duomenis sužinojo tik prieš savaitę – gegužės pabaigoje, nors valstybės institucijos ir politikai apie masinę duomenų vagystę žinojo jau nuo balandžio pradžios. O gal net ir anksčiau.
„Ir būtų tęsęsi dar, jei žiniasklaida nebūtų atsiuntusi užklausos“, – tikino Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Juolab kad ikiteisminis tyrimas pradėtas balandžio 15 dieną. Balandžio 3-iąją valstybės vadovai, išskyrus prezidentą, kuris nebuvo informuotas, jau žinojo apie problemos mastą. Net 12 dienų politikų niekas nevaržė pranešti visuomenei, kad žmonių duomenys nėra saugūs.
Dabar Vyriausybės ministrai atsakomybę mėto kaip karštą bulvę. Opozicijai aišku, kad kaltė metama tik Registrų centro vadovybei. Prezidentui susidarė įspūdis, kad informaciją slėpė pačios institucijos.
Prieš kelias dienas vidaus reikalų ministras Migracijos departamento vaidmens pernelyg nesureikšmino. Esą buvo laukiama, kol bus atliktas vidinis tyrimas. Vasario 18 dieną į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi žmogus, kuriam kilo įtarimų, kodėl Migracijos departamento darbuotojai per Registrų centrą tikrina jo nekilnojamojo turto duomenis.
Infromacija paviešinta tik gavus spaudimą
Gavęs pirmą indikaciją, kad kažkas naudojasi darbuotojo paskyra, Migracijos departamentas tik praėjus daugiau nei mėnesiui nusprendė ištrinti visas darbuotojų paskyras ir sukurti naujas. Tad premjerės teiginys, jog veiksmų buvo imtasi iškart, nėra visiškai tikslus.
Migracijos departamento darbuotojams domėtis gyventojų nekilnojamuoju turtu yra gana neįprasta praktika. Tačiau nei Migracijos departamentui, nei Registrų centrui tai nesukėlė įtarimų.
Lietuvos įstatymai reikalauja, nepaisant problemos masto, nedelsiant informuoti gyventojus apie nutekintus jų duomenis.
Nors ikiteisminis tyrimas vyksta iki šiol, o žmonėms apie nutekinimą buvo pranešta tik po žurnalistų spaudimo, VSD vadovas tikina, kad toks kiekis duomenų iš esmės leidžia juos panaudoti prieš pačius gyventojus.
Kam prireikė gyventojų nekilnojamojo turto adresų? Prezidentas jau vakar įžvelgė priešiškų valstybių veiklą. Negana to, susidaro įspūdis, kad programišiams labiausiai rūpėjo Vilniaus, Palangos, Druskininkų bei kitų didžiųjų ir kurortinių miestų duomenų bazės.
Registrų centrui šiuo metu laikinai vadovauja buvęs Prevencijos skyriaus vadovas, atsakingas už įmonės kibernetinį saugumą. Tačiau šiandien Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė konkursą nuolatinio vadovo pareigoms užimti. Siūlomas atlygis – daugiau nei 19 tūkstančių eurų prieš mokesčius, arba apie 12 tūkstančių eurų „į rankas“.
