Vilniuje, kaip ir kasmet, imamasi naikinti invazinius augalus, tačiau šiemet įvedamos kelios naujovės – pirmą kartą Sosnovskio barščiai bus naikinami ir privačiuose sklypuose, be to, pagal mokslininkų rekomendacijas imamasi naikinti ir rykštenes bei ispaninius arionus – invazinius šliužus, naikinančius augalus.
Apie invazinių rūšių naikinimo planus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus Aplinkos apsaugos programų ir želdinių poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.
Vilnius kasmet skelbia kovą invazinėms rūšims, tačiau šiemet ji plečiasi. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai, tačiau specialistas pažymi, kad manymas, jog naikinti reikia tik tuos augalus, kurie kelią tiesioginę grėsmę, yra klaidingas – invazinės rūšys daro didelę žalą vietinėms rūšims.
Sosnovskio barščių naikinimas
Šiemet nuspręsta praplėsti naikinamų invazinių rūšių sąrašą. Itin didelis dėmesys skiriamas Sosnovskio barščių populiacijos kontrolei ir naikinimui.
„Praeitais metais, pasitelkiant mokslininkų rekomendacijas, kaip tvarkytis su šiuo augalu, pasirengėme naują veiksmų planą 2026–2030 metams ir planuojame su jais dar intensyviau kovoti.
Kokia yra naujovė, kad šiais metais APVA paskelbė, kad dotacijai gauti galima bus teikti paraiškas, kurias ir teikiame, bus galima tvarkyti tuos invazinius augalus ne tik valstybiniuose sklypuose, bet ir privačiuose.“
Su Sosnovskio barščiais daugybę metų kovojama valstybiniuose sklypuose, kaip pastebi E. Tamošiūnas, privačiuose jie būdavo tik šienaujami, tačiau tai yra daug laiko reikalaujantis sprendimas.
„Šienavimas sprendžia problemą, bet šienavimas reikalingas labai ilgą laiką, berods, 10 metų reikia šienauti, kad Sosnovskio barštis išnyktų, o jeigu naudojamas kasimas ar purškimas, galima tikrai greičiau ir efektyviau sukovoti su invazine rūšimi“, – pastebi specialistas.
Kokius invazinius augalus naikins privačiuose sklypuose?
Šioje kovoje netrūksta iššūkių: miestas didelis, su daugybe gyventojų, reikia naikinti augalus visoje radavietėje, be to, augalas itin išplitęs po beveik visą miestą, skaičiuojama apie 170 jo radaviečių, Sosnovskio barščiai užima virš 100 hektarų plotą.
E. Tamošiūnas sako, kad daugiausia šių invazinių augalų aptinkama Pilaitėje, Verkiuose, Antakalnyje, t. y. kraštiniuose mikrorajonuose.
Pastebima, kad maždaug pusė Sosnovskio barščių auga valstybinėje, kita pusė – privačiuose sklypuose, todėl šiemet įvesta naujovė, kad naikinimas vyks ir čia.
„Norint tvarkyti visą radavietę, reikalingas visų bendrasavininkų sutikimas – turim tikrai didelį iššūkį, su kuriuo dabar bandom dorotis“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos programų ir želdinių poskyrio vyriausiasis specialistas.
Anot jo, laiškai vilniečiams, kurių sklypuose norima naikinti invazinius augalus, pagal Registrų centro duomenis buvo išsiųsti dar sausio mėnesį, tačiau atsakymų sulaukta nedaug. Didesnis gyventojų aktyvumas pastebėtas pavasarį, kai pradėjo pasimatyti augalai.
Į naikinamų augalų sąrašą šiemet įtrauktos ir kanadinės bei didžiosios rykštenės, keliančios grėsmę vietinėms rūšims: „Mokslininkai parengė mums veiksmų planą, parinko tas aštriausias teritorijas, kur būtų galima pabandyti su jomis sukovoti, nes dar niekada nebuvo kova vykdoma su šiom dviem rūšimis.
Irgi turim tą patį iššūkį – Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, jeigu neklystu, yra teritorija, parinkta mokslininkų, bet norint ją tvarkyti reikalingi, kaip minėjau, bendrasavininkų sutikimai, o ten kelių plotelių bendrasavininkių yra virš šimto – truputėlį koreguojame tą planą ir bandysime parinkti tas teritorijas, kur tikrai būtų galima gyventojų sutikimus.“
Bus naikinami ir šliužai, tačiau primena nelaukti ir stoti į kovą patiems
Kovai su invazinėmis augalų rūšimis bus pasitelkiamas šienavimas, cheminės priemonės, numatomas ir arimas. Vis tik E. Tamošiūnas primena nesėdėti rankų sudėjus ir nelaukti – prie šios kovos turime prisidėti kiekvienas.
„Rekomenduojame žmonėms nelaukti, kol savivaldybė ateis ir naikins jų sklypuose, bet ir jie patys gali prisidėti – yra aprašyti naikinimo būdai ir kodėl tai svarbu.
Tikrai gyventojus skatiname nelaukti, o patiems jau pradėti irgi kovą su tuo, nes viso Vilniaus invazinių rūšių sutvarkyti tikrai negalėsime“, – kalbėjo pašnekovas.
Dar viena invazinė rūšis, jau praminta didžiausiu sodininkų siaubu – ispaniniai arionai, išstumiantys vietines rūšis ir niokojantys daržus.
„Su jais kovos priemonių nėra labai daug. Čia irgi labai svarbu, aišku, ir motule gamta pasikliauti, nes jeigu būna labai šalta, jų kiaušinėliai sušąla“, – pastebi E. Tamošiūnas.
Šliužų naikinimui taip pat gali pasitarnauti antys bėgikės, taip pat gaudyklės, moliuskocidai. Specialistas sako, kad net gyventojų švietimas ir įtraukimas yra svarbus, mat kai kuriose šalyse mokiniai leidžiasi į žygius, kurių metu naikina šliužus.
E. Tamošiūnas dar kartą primena visiems gyventojams patiems aktyviai įsitraukti į šliužų naikinimą ir nekartoti vienos esminės klaidos:
„Ką sodininkai labai mėgsta daryti, tai savo atliekas šalia į miškelį nunešti – ten jų buveinė yra pagrindinė.“
Pagal parengtą planą, ispaniniai arionai Vilniuje bus naikinami keturiose teritorijose. Dvi jų – Verkiuose, viena – Markučiuose ir ketvirtoji – Naujojoje Vilnioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
