Vestuvės daugeliui porų yra viena svarbiausių gyvenimo švenčių, todėl norisi, kad ši diena būtų ne tik graži, bet ir įsimintų visam gyvenimui. Vis dėlto svajonių šventė dažnai kainuoja kur kas daugiau nei jaunavedžiai tikėjosi – vien maistas, vietos nuoma ar dekoracijos gali atsieiti tūkstančius eurų, o galutinė suma neretai peržengia ir dešimčių tūkstančių ribą.
Tuo metu svečiai suka galvas ne tik dėl aprangos ar pasiruošimo šventei, bet ir dėl piniginės dovanos dydžio. Vieni mano, kad reikėtų bent „padengti savo vietą“, kiti orientuojasi į artumą su jaunaisiais ar savo finansines galimybes.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos pasakojo, kad šiuolaikinės vestuvės sparčiai keičiasi – jaunavedžiai vis dažniau atsisako pompastiškų tradicijų, mažina svečių skaičių ir renkasi asmeniškas patirtis.
Vieni šventes kelia užsienyje, kiti atsisako vedėjų ar net rengia ceremonijas be svečių.
Tad kiek šiandien kainuoja vestuvės Lietuvoje ir kokių sumų tikimasi iš svečių?
Kiek kainuoja iškelti vestuves?
Renginių ir vestuvių planuotoja „Atwedding.lt“ įkūrėja Agata Tomaševskaja nurodo, kad vestuvių biudžetas labai priklauso nuo poreikių bei svečių skaičiaus, tačiau planuojant apie 50 svečių vestuves, reikėtų numatyti maždaug 30–60 tūkst. eurų biudžetą.
Visgi vestuvių planuotoja, floristė, dekoratorė Tatjana Svygrys pasakojo, kad šiemet vestuves keliantys lietuviai stengiasi taupyti ir nori tilpti į mažesnius biudžetus nei anksčiau.
Pasak jos, būsimi jaunavedžiai dabar labiau atsižvelgia į unikalumą, asmenines vertybes, tuo metu pompastika traukiasi į antrą planą.
Vestuvių planuotoja dalijasi, kad šiemet vestuvių biudžetai svyruoja nuo 5 iki 20 tūkst. eurų.
„Vestuvių kainų pokytis ženklus, nes jaunieji labiau linkę darytis šventę sau, o ne tenkinti nusistovėjusių pompastiškų vestuvių „taisyklių“ rėmus. Ateina individualistų karta, kuri galvoja apie save, savo unikalią šventę, o ne kaip tilpti į nusistovėjusias vestuvines normas“, – dalijosi T. Svygrys.
Pašnekovė pridėjo, kad pastaruoju metu gyventojai gerokai mažina ne tik vestuvių biudžetus, bet ir svečių skaičių.
Anot specialistės, pakviestų svečių skaičius linkęs mažėti ir svyruoja nuo 20 iki maždaug 60, retai būna didesnis.
Tuo metu, pasak A. Tomaševskajos, svečių skaičius labai įvairus, todėl sunku įvardyti tendencijas.
„Vieni renkasi 20–30 žmonių šventes, kiti kviečia 60, 100, 150 ar net 200 svečių. Tačiau pagrindinis jaunųjų noras išlieka tas pats — kad šventė būtų kuo labiau apie juos, jų istoriją ir artimiausius žmones“, – paaiškino pašnekovė.
T. Svygrys pabrėžia, kad šiuo metu gyventojai savo šventę nori surengti kuo pigiau, tačiau kokybiškai.
Visgi, pasak specialistės, pigu ir kokybiška vestuvių planavimo pasaulyje nėra suderinama.
„Kokybė ir pigu lyg du atskiri pasauliai. Pigiai, tai paprašyti, kad kaimynė pakeptų kotletų, o jos vyras paleistų muzikos iš kolonėlės. Tuo metu kokybė, kai atneš šefo patiekalą padavėja, žinanti ką daro, fone jausti muziką, šviesas ir garsą susiliejantį į tikros, skoningai išbaigtos šventės pojūtį“, – aiškino vestuvių planuotoja.
Kas vestuvėse kainuoja brangiausiai?
T. Svygrys dalijasi, kad šiuo metu planuojant šventę brangiausiai kainuoja muzikos atlikėjų samdymas, gėlės, dekoracijos ir apšvietimas.
Anot jos, tiems, kurie nori įspūdingo efekto kiekviena iš šių paslaugų gali kainuoti nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
„Šių paslaugų kainos nėra „išpūstos“, kaip galėtų atrodyti. Kokybiškos, profesionalios paslaugos (ko jaunieji ir ieško) kainuoja“, – pažymėjo ji.
A. Tomaševskaja įvardijo, kad vieną didžiausių vestuvių biudžeto dalių dažniausiai sudaro atlikėjai, kurių paslaugų kainos gali siekti nuo 1 iki 18 tūkst. eurų.
Taip pat specialistė prideda, kad vieną didžiausių išlaidų sudaro maistas, kurio kaina siekia apie 90–190 eurų asmeniui.
Pavyzdžiui, į vestuves kviečiant 30 asmenų už maistą gali tekti mokėti nuo 2,7 iki 5,7 tūkst. eurų.
Be to, A. Tomaševskaja primena, kad neretai itin dideles sumas jaunieji išleidžia rinkdamiesi šventės vietą. Anot jos, priklausomai nuo lokacijos, nakvynės galimybių ir paslaugų paketo, vietos šventei kaina gali svyruoti nuo 2,5 iki 35 tūkst. eurų.
Galiausiai jaunieji norėdami kuo gražesnės šventės 1–50 tūkst. eurų skiria vien dekorui. Vestuvių planuotoja pažymi, kad šios paslaugos kaina priklauso nuo erdvės dydžio, vizijos ir reikalingos nuomos.
Tūkstančiai renkasi šventę daryti užsienyje
Humanistinių idėjų ambasadorių (HIA) bendraįkūrėja Urtė Žukauskaitė-Zabukė prakalbo ir apie naują Lietuvoje plintančią tendenciją – santuokas užsienyje.
Pasak jos, lietuvaičių ceremonijos vyko Latvijoje, Tailande, Italijoje, Prancūzijoje.
„Žmonės nenori vadovautis tradicijomis, kurios nėra apie juos. Jie renkasi nuoširdumą. Vestuvės tampa ne tik švente, bet ir savęs pasirinkimu“, – sako humanistinių ceremonijų organizatorė.
Ji pažymi, kad vestuvės užsienyje tai ne tik simbolinės fotosesijos, bet tikros, emociškai svarbios ceremonijos.
„Skaičiai kalba patys už save: vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvoje apskaitytos 1693 užsienio valstybėse įregistruotos santuokos“, – dalijosi ji.
Vestuvių planuotoja ir koordinatorė Laura Vagonė teigia, kad didžiausias vestuvių užsienyje privalumas – išskirtinė patirtis.
„Lapės vestuvės“ įkūrėja dalijosi, kad vestuvės užsienyje ne visada reiškia didesnes išlaidas.
„Tikrai ne visada. Bet šventė šventei nelygu. Vestuvės užsienyje dažnai būna mažesnės, labiau orientuotos į patirtį, estetiką ir kokybę, todėl biudžetas persiskirsto kitaip. Žinoma, jei pasirenkamas itin turistų pamėgtas regionas, aukščiausio lygio vila ar Michelin lygio vakarienė – suma gali būti ženkliai didesnė. Bet tos pačios taisyklės galioja ir Lietuvoje. Todėl sakyčiau taip: vestuvės užsienyje nebūtinai kainuoja daugiau, tačiau jos beveik visada reikalauja aiškesnio finansinio planavimo“, – kalbėjo vestuvių planavimo ekspertė L. Vagonė.
Tą patį patvirtina ir prieš kelis mėnesius Tailande vestuves surengę Amanda su Ernestu.
„Tam tikros paslaugos kainavo labai panašiai kaip Lietuvoje. Kai kurios šiek tiek mažiau. Todėl labai didelio skirtumo nepajutome. Žinoma, viskas priklauso nuo pasirinkimų, vietos, paslaugų tiekėjų ir pačios šventės formato. Na, o mūsų atveju biudžetas nebuvo drastiškai didesnis, nei planuojant vestuves Lietuvoje“, – sako jie.
Dar viena vestuvių naujovė – vestuvės be vedėjo. Ar net be svečių.
U. Žukauskaitė-Zabukė pasakoja, kad tai yra nauja vestuvių paslauga – „ceremonija dėžutėje“.
Taip susituokti nusprendusi pora gauna kruopščiai parengtą vestuvių scenarijų su tekstais, ritualais ir instrukcijomis. Tad, belieka pasiimti ceremonijos dėžutę ir galima keliauti, kur tik širdis geidžia.
„Kai vestuvės tampa nuoširdžiu pasirinkimu, jos įgauna visai kitą svorį. Tai labai asmeniškas būdas pasižadėti vienas kitam. Humanizmo pasaulėžiūros esmė, jog pats žmogus atsakingas už savo sprendimus. Šiuo atveju – kurti bendrą gyvenimą,“ – sako „ceremonija dėžutėje“ kūrėja U. Žukauskaitė-Zabukė.
Kiek svečias turėtų dėti į vokelį?
T. Svygrys aiškina, kad apie vokelius yra labai dviprasmiškų minčių likusių nuo senų laikų ir įsitikinimų.
„Pradedant nuo tėvų, liudininkų iki svečių. Mintys ir požiūriai labai susimaišė. Jaunųjų požiūris gali labai skirtis nuo liudininkų suvokimo, kas mes esame šioje šventėje“, – komentavo pašnekovė.
Visgi ji pridūrė, kad vokelio dydis dažnai priklauso nuo to, kiek svečias yra artimas su jaunaisiais.
„Jeigu vokelio dydis priklauso nuo to, kokia mano reikšmė šioje šventėje, tai vertėtų pagalvoti, dėl ko aš einu į šias vestuves. Ar tam, kad jausčiausi reikšmingas šioje šventėje ir mano įdėta pinigų suma tai atspindi. Ar man išties rūpi šie žmonės ir aš suvokiu, kiek jie investavo į šią dieną. Kartais piniginė išraiška nepasako to, ką iš tiesų tavo svečias jaučia“, – sakė vestuvių planuotoja.
Visgi, anot jos, esminis klausimas turėtų būti, kiek svečias sau gali leisti.
„Kiek gali svečiai sau leisti dėti į vokelį ir dėl to jaustis gerai. Bet įvardinant sumą tai būtų 100 eurų nuo poros, tačiau tai nėra taisyklė“, – įvardijo moteris.
Tuo metu A. Tomaševskaja pažymėjo, kad vienos taisyklės nėra. Pasak jos, kiekvienas svečias turėtų dovanoti tiek, kiek gali ir nori.
