Ispanija sparčiai artėja prie 50 milijonų gyventojų ribos, tačiau šalies infrastruktūra vis dar pritaikyta tik 40 milijonų žmonių, rašoma „El Pais“. Demografinis bumas, kurį skatina imigracija, ir kasmet šalyje apsilankantys beveik 100 milijonų turistų išryškina būtinybę didinti valstybės išlaidas įvairiuose sektoriuose, kad šalis galėtų tinkamai funkcionuoti.
Remiantis 2025 metų surašymo duomenimis, Ispanijos gyventojų skaičius praėjusiais metais viršijo 49,1 milijono. Einamosios gyventojų statistikos duomenys rodo, kad balandį šalyje jau gyveno 49 687 120 žmonių. Šis augimas užfiksuotas tik imigracijos dėka, kadangi gimstamumo lygis Ispanijoje išlieka vienas žemiausių Europoje, o nuo 2015 metų mirčių skaičius viršija gimimų skaičių. Jei dabartinis augimo tempas išliks, 50 milijonų gyventojų riba bus pasiekta šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.
Prie nuolatinių gyventojų prisideda ir masinis turizmas. 2025 metais Ispaniją aplankė rekordinis skaičius – 96,8 milijono tarptautinių keliautojų (3,2 proc. daugiau nei 2024 m.). Pagal Pasaulio turizmo organizacijos duomenis, Ispanija yra antra labiausiai lankoma šalis pasaulyje po Prancūzijos. Prognozuota, kad 2026 metais bus peržengta 100 milijonų turistų riba, tačiau konfliktas Irane, sukėlęs infliacijos spaudimą ir rizikas dėl aviacinio kuro prieinamumo, gali sulėtinti šį augimą.
„Žmonės vyksta ten, kur mato galimybes“, – pabrėžia „BBVA Research“ ekonominės analizės vadovas ir Valensijos universiteto profesorius Rafaelis Domenechas. Vis dėlto toks staigus augimas kelia didelių iššūkių, nes paslaugos ir infrastruktūra nespėja keistis kartu su gyventojų skaičiumi.
Kaip praėjusių metų liepą Madride vykusiame susitikime vaizdingai išsireiškė Eismo generalinis direktorius Pere Navarro: „[Ispanija] yra 50 milijonų gyventojų šalis, kurios infrastruktūra ir daugelis nuostatų buvo suprojektuotos 40 milijonų gyventojų šaliai, ir tai turi savo pasekmių. Siūlės pradeda pokšėti. Tai sėkmės sukelta problema, realybė, kurią privalome valdyti.“
Ekspertai sutinka, kad sprendimas reikalauja geresnio planavimo ir investicijų grąžinimo. Iki 2010 metų skolos krizės Ispanijos viešosios investicijos viršijo Europos vidurkį ir siekė apie 4,5–5,5 proc. BVP. Po krizės prasidėjo fiskalinis koregavimas, ir investicijos nukrito iki minimalaus lygio. Europos Sąjungos „Next Generation EU“ fondai leido iš dalies pakeisti šią tendenciją, tačiau Ispanijos viešosios investicijos (2,9 proc. BVP 2025 m.) vis dar atsilieka nuo ES vidurkio (3,8 proc.).
Didžiausias investicijų trūkumas jaučiamas vandentiekio, geležinkelių ir energetikos sektoriuose. Statybų bendrovių asociacijos „Seopan“ duomenimis, per ateinantį dešimtmetį infrastruktūrai reikės apie 407 mlrd. eurų investicijų, iš kurių 127 mlrd. eurų turėtų būti skirti priežiūrai ir atnaujinimui, o 280 mlrd. eurų – naujiems projektams.
Vandens ir geležinkelių sektoriaus krizė
Vandens infrastruktūrai per ateinančius 10 metų reikės 44 mlrd. eurų, o geležinkeliams – 31 mlrd. eurų. Dėl klimato kaitos, pasireiškiančios ekstremaliomis sausromis ir liūtimis (kaip 2024 m. Valensijos potvyniai), bei pasenusios infrastruktūros šalis susiduria su nuolatiniu vandens stygiumi.
Turizmas šią problemą tik gilina: „Aigües de Barcelona“ ataskaitos duomenimis, turistas per dieną vidutiniškai sunaudoja nuo 400 iki 800 litrų vandens, palyginti su 127 litrais, kuriuos suvartoja vietos gyventojas. Dėl pasenusių vamzdynų šalyje prarandama nuo 15 proc. iki 25 proc. išvalyto vandens, o kai kuriuose regionuose šis rodiklis siekia net 40 proc. Hidraulinių užtvankų amžiaus vidurkis yra apie 60 metų. „Kalbame apie beveik saugumo problemą“, – „El Pais“ cituojamas „Fedea“ tyrėjas Diego Rodriguezas.
Geležinkelių sektoriuje ilgus metus investicijos buvo telkiamos į greitųjų traukinių tinklą, kuris tapo antru didžiausiu pasaulyje po Kinijos. Sektoriaus liberalizavimas 2021 metais sumažino bilietų kainas ir padidino keleivių srautus, tačiau bėgių priežiūra atsiliko. Nuo 2015 iki 2024 metų greitųjų traukinių keleivių skaičius išaugo 100,8 proc., tačiau priežiūros išlaidos vienam keleiviui sumažėjo 27,5 proc. Tuo tarpu priemiestinių traukinių tinklas („Cercanías“) išgyvena struktūrinį kolapsą. Transporto ministerija jau paskelbė planą per ateinančius penkerius metus į geležinkelių tinklą investuoti daugiau nei 20 mlrd. eurų.
Įtampa juntama ir elektros tinkluose. Po 2025 metų balandžio mėnesio elektros dingimo (vadinamojo „zero eléctrico“) padidėjo abejonės dėl tinklo pajėgumų. Elektros paklausa Ispanijoje 2025 metais augo 2,8 proc. (ES vidurkis – 0,5 proc.). Šį augimą lėmė namų ūkių elektrifikacija, duomenų centrai ir turizmas. Nors Ispanija pagamina daugiau švarios energijos nei bet kada ir yra jos eksportuotoja, net 83 proc. tinklo mazgų yra prisotinti. Dėl to stabdomi naujų būstų projektai ir ribojamas pramonės augimas – 2025 metais tik 12 proc. projektų gavo leidimą prisijungti prie tinklo.
Demografiniai pokyčiai taip pat keičia šalies ekonomikos veidą. Net 80 proc. naujų dirbančiųjų Ispanijoje yra gimę užsienyje. Šalyje jau yra 10 milijonų užsienyje gimusių gyventojų (20 proc. visos populiacijos). Prognozuojama, kad po dešimties metų imigrantai ir jų palikuonys sudarys daugiau nei 34 proc. šalies gyventojų.
Didžiausia problema išlieka būsto trūkumas. „Banco de España“ duomenimis, šalyje trūksta apie 700 000 būsto vienetų, o „CaixaBank Research“ šį skaičių vertina net 765 000. Naujų būstų statyba padengia tik pusę kasmet susikuriančių namų ūkių poreikio, todėl kyla pirkimo ir nuomos kainos. „Funcas“ įspėja, kad dėl būsto nepasiekiamumo gali pradėti mažėti imigracija, o jaunimui neturint galimybių įsigyti nekilnojamojo turto, bus sunku tikėtis gimstamumo rodiklių augimo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
