Rusijos grasinimų intensyvėjimas Baltijos regione kelia nerimą. Gyventojai vis dažniau bando atrasti tam tikrų sąsajų ir įžvelgia panašumų su karo Ukrainoje pradžia. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada iš tiesų vertėtų sunerimti?
Ekspertas apžvelgė galimus Putino planus: tarp jų – agresija prieš Baltijos šalis (nuort. Scanpox, tv3.lt koliažas)
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas, „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.
Jau kurį laiką iš Rusijos pusės matome spaudimą, jis didėja ir visos Baltijos šalys jo gauna. Ką tai reiškia? Kaip jūs įvertintumėte?
V. Malinionis: Aš sakyčiau, tokios yra dvi dalys. Tai viena dalis – kodėl Rusija dabar permetė dėmesį į Baltijos šalis. Galima sakyti, kad Rusija taip pat patiria didelį spaudimą. Turbūt viduje, ne tiek iš visuomenės, kiek tos režimo struktūros, kurios nepatenkintos tuo, kas vyksta. Dabar penkis šių metų mėnesius Rusija praktiškai neturi jokių pasiekimų kare.
Atvirkščiai – jie netgi praranda tam tikras teritorijas. Mes matome, kaip ukrainiečiai paskutinius kelis mėnesius sėkmingai atakuoja strateginius objektus. Tai Rusijai labai skauda, nes atakuojami naftos perdirbimo, sandėliavimo ir eksportavimo objektai. Žinoma, ne tik naftos – ir kitos gamyklos bei infrastruktūra.
Be abejo, Putinas, norėdamas parodyti, kad vis dar kontroliuoja situaciją, dabar permėtė tam tikrą žaidimą į platesnį regioną, ne tik į Ukrainą, bet ir į Baltijos regioną. Tai signalas, kad jie gali ir gąsdinti, ir kontroliuoti. Kita dalis, aš nemanau, kad Rusija galėtų dabar organizuoti platesnės apimties invaziją kitur. Nebūtinai turint omenyje Baltijos šalis, gal Moldova ar net Armėnija, krypčių daug.
Didelės invazijos nelabai gali būti, nes jie įklimpę Ukrainoje. Retorika prieš mus, prieš Baltijos valstybes, prieš Lietuvą, vis tiek yra aktyvi. Jie tokią pat retoriką naudojo prieš 14 metų – prieš invaziją į Krymą ir 2008 metais prieš Gruziją. Galima matyti kaip paruošiamąjį darbą prieš kažką svarbesnio. Kitas dalykas, ko reikėtų tikėtis? Manau, kad gali daugėti hibridinių atakų ir kitokių provokacijų.
Ką parodo Rusijos provokacijos?
Provokacijų, įvairiausių grasinimų iš Rusijos pusės daugėja. Kartais sunku susigaudyti kaip, kas ir kam grasina. Ką tai rodo?
G. Bagdonas: Pratęsiant Vaidoto mintį, tai priežastis viso to – Putinas ir Kremlius jaučiasi spaudžiami į kampą. Pažiūrėkime iš priešo perspektyvos, remiantis garsia fraze: „Jeigu nori laimėti karą, turi pažinti priešą, ne tik save.“ Iš priešo perspektyvos, Kremlius turi daug variantų, tačiau karo Ukrainoje laimėti negali.
Jie tai supranta, mūšio lauke blaškosi, naikina ir terorizuoja civilius. Matėme masiškus Kijevo bombardavimus ir kitus miestus. Jis didina eskalaciją prieš mus, prieš vakarus, prieš daugelį Europos šalių, o ypač Baltijos valstybėse, kurios geografiškai ir kiekybiškai yra mažesnės.
Kokias opcijas jis turi? Sustoti jis negali, nes pripažinti, kad pralaimėjo karą prieš Ukrainą, reikštų savo pažeidžiamumą. Bijodamas dėl savo saugumo ir Rusijos ekonomikos, jis elgiasi nelabai prognozuojamai. Mes prognozuojame, kad jo veiksmai bus nenuspėjami, tačiau mums reikia nusiraminti ir ieškoti atsvaros, asimetrinių būdų užtikrinti savo saugumą.
Ar gali pasikartoti Ukrainos scenarijus?
Gyventojai prisimena tuos metus, kai prieš karą Ukrainoje buvo grasinimai, pirmiausia 2014 metais arba dar ankstesniais. Vėliau prasidėjo pasiruošimo ir puolimo fazė. Lietuviai tai nagrinėja, prisimena ir klausia: ar dabar galėtų būti tokia pasiruošimo fazė?
G. Bagdonas: Retorikoje viskas galima, bet praktikoje klausimas, kaip tai įgyvendinti. Jei atgrasymas neveiktų, jei Putinas klaidingai vertintų mūsų aljanso, NATO šalių, pasirengimą, o jis tai tikrai vertina, tai yra jėga, prieš kurią jis tikrai nedrįsta veikti. Negalima palyginti tokių mūsų pajėgų su Rusija.
Tokiu atveju jam reikėtų kažkur paimti papildomų pajėgų, jei jų trūksta Ukrainoje. Čia reikia labai akcentuoti, kad visi suprastume, jog pagalba Ukrainai yra pirmoji priemonė, užtikrinanti mūsų taiką ir saugumą. Ukraina mums suteikia laiką ir, tikriausiai, užtikrins mūsų saugumą, nes šiandien ji yra stipriausia karinė jėga Europos šalyse.
Kada reikėtų sunerimti?
Valstybės saugumo departamentas taip pat pastebi ir sako, kad kol kas nėra žvalgybinės informacijos, jog Rusija telktų pajėgas prieš Baltijos šalis ar ruoštųsi puolimui, tačiau perspėja, kad atsipalaiduoti jokiu būdu negalime. Kokius rodiklius reikėtų stebėti ir kada galbūt sunerimti?
V. Malinionis: Jeigu labai grubiai vertintume, galime matyti kai kurių kontingentų telkimą netoli išeitinių kovinių pozicijų Baltarusijoje, prie Latvijos, Estijos, Suomijos sienų. Kol kas masinio telkimo nėra, vyksta kasdienė veikla, paruošiamieji darbai, karinių bazių remontai.
Matome, kad ir Baltarusijoje vyksta tam tikri veiksmai, tačiau indikacijų, kad ruošiamasi atakai, nėra. Jie to negali padaryti, nes Ukrainoje jiems reikia palaikyti pajėgas, o didesnio kontingento perkėlimas į kitas vietas paliktų spragų, kurias ukrainiečiai galėtų panaudoti, galbūt greičiau atsiimti Donbasą ar Krymą.
Tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Jei tai padarytume, tai būtų receptas į pralaimėjimą. Reikia išlikti budriems, nes provokacijos, hibridiniai veiksmai, dronai, sabotažai, dezinformacija ir psichologinės operacijos tęsis ir intensyvės. Dėl to svarbu ruošti visuomenę ir užtikrinti, kad valstybė adaptuotųsi prie naujos aplinkos.
Dronai Lietuvos teritorijoje
Dronai Lietuvoje, kuriuos stebėjome prieš kelias savaites, yra savotiškas pasiruošimas, bandymai ar raudoni signalai, perspėjimai prieš galimas grėsmes?
V. Malinionis: Aš nemanau, kad tai pasiruošimas. Tai jau yra veikla. Reguliari veikla, kai testuoja, kaip reaguos NATO ir kaip mes reaguosime. Apie pasiruošimą turbūt nebereikia kalbėti. Reikia kalbėti apie hibridinį karą prieš mus.
G. Bagdonas: Čia galime pasakyti kitaip, kad būtų aišku. Maskva stengiasi išgąsdinti mūsų sąjungininkus, Vakarus. Tai yra gąsdinimas, siekiant sukurti įspūdį, kad Baltijos šalys atskirtos, kad aljansas mūsų neapsaugos, kad mes būsime vieni. Visi matyti veiksmai, dronai, kabeliai, žmogžudystės, informacinis ir kibernetinis karas, vyksta dideliu mastu ne tik prieš mus, bet ir prieš kitas valstybes.
Labiausiai tai politinės žinutės, kurias girdime, pavyzdžiui, iš Jungtinių Tautų tribūnos Latvijos adresu. Tai yra gąsdinimas. Džiugu, kad Vakarų šalys ir visi ženklai rodo, jog mes esame integruoti ir pasiruošę, kad tokie bandymai nesuveiktų.
Kada reikėtų sunerimti? Kada tie raudoni pavojaus signalai iš Rusijos pusės ir įvykiai Ukrainoje būtų ženklas, kad Lietuvai ir Baltijos šalims reikėtų didesnio pasiruošimo?
G. Bagdonas: Tolimų scenarijų iš tikrųjų niekas negali prognozuoti. Situacija gali būti labai dinamiška. Pažiūrėkime į vidutinį ir artimesnį laikotarpius. Kaip jau buvo minėta, pradėti agresiją Rusijai reiktų didelių pajėgų, maždaug 100–200 tūkst. karių. Nesvarbu, ar tai būtų Pskovo kryptimi iš Peterburgo, ar Baltarusijoje. Jie tokių pajėgų neturi.
Putinas negalėtų artimiausiu metu organizuoti naujos mobilizacijos. Tikrai nežinau, kas bus vėliau. Be to, verta paminėti, kad dažnai tiek visuomenėje, tiek tarptautiniai apžvalgininkai svarsto variantą, jog nedidelėmis pajėgomis Rusija galėtų bandyti patikrinti mūsų budrumą prieš Baltijos šalis, galbūt prieš vieną ar kitą valstybę.
G. Bagdonas: Tai tuomet nereikėtų didelių pajėgų. Galbūt pakaktų divizijos dydžio, apie 20–50 tūkst. karių. Jeigu Rusija klaidingai įvertintų situaciją, tokios pajėgos galėtų pasiekti uždavinius tik tuo atveju, jei aljansas nepadėtų valstybei. Apie tai reikia labai kalbėti ir vertinti atsargiai.
V. Malinionis: Aš manau, didesnė tikimybė yra nepriklausomų respublikėlių bandymams. Tas 20 tūkst. gali būti kaip back‘ingas (užnugaris – lietuviškai), nes dabar jie išleido įstatymą, kad užsienio valstybėse gali įvesti pajėgas, jeigu reikia.
Norėčiau priminti teorinę dalį, karą palygino ne su šachmatais, o su kortų žaidimu. Tai yra didelis blefo elementas. Rusai tai bando daryti, įtikinti, kad turi geresnes kortas nei iš tikrųjų. Įsivaizduokime, kad mūsų Europoje yra trys, keturi tūzai, o jie turi šešis ir devynis. Jų tikslas yra įtikinti, kad pas juos geresnė korta.
Jei blefas pavyksta, žaidėjas su geresnėmis kortomis gali kapituliuoti. Rusai šitą moka puikiai žaisti. Jie gali su „šešiuke“ įtikinti, kad turi tūzą. Mums reikia prisiminti, kad mūsų kortos vis dar rankose. Jie žaidžia su blogomis kortomis, bet bando įtikinti, kad jau pas juos tūzai. Trumpas mėgsta šitaip lyginti su kortų žaidimais, čia labai tinka.
Šarvuočiai „Patria“
Lietuva dabar planuoja įsigyti šarvuočius „Patria“. Ką tai reiškia?
V. Malinionis: Aš manau, kad tai yra labai geras sprendimas – šarvuočių „Patria“ įsigijimas. Vienas dalykas, ši platforma yra labai universali. Ji universali tiek, kad ten galima organizuoti medicinos aptarnavimą, evakuaciją, dronų operatorių štabus, vadavietes, minosvaidžių baterijas, pėstininkų aptarnavimą. Labai daug.
Ši platforma integruota nuo Lenkijos iki Suomijos. Lenkijoje jie patys turi gamyklą, Suomija taip pat gamina. Tai reiškia, kad prireikus galėsime apsikeisti detalėmis, lenkai galės padėti mums, mes galėsime padėti jiems. Latvija taip pat prisideda. Tai reiškia, kad platforma yra keturis kartus platesnė.
„Boxer“ yra „premium“ klasės mašina, darbinis mūšių arkliukas, o „Patria“ – universali ir pigesnė. Įsigydami 900 „Patria“ šarvuočių, galėsime glėbti visą savo diviziją, įskaitant teritorinius vienetus ir rezervą. Manau, šis sprendimas yra labai sveikintinas, ir stebiuosi, kodėl tokio sprendimo anksčiau nepriėmėme.
G. Bagdonas: Tikrai pritariu Vaidotui, bet yra vienas dalykas, kuris kelia nerimą. Iš savo pozicijų paskatinčiau ieškoti valstybėje galimybių, kaip lengvinti biurokratinius mechanizmus, palengvinti pajėgumų vystymą, įsigijimus. Viskas skamba gerai, išskyrus tai, kad procesai vyksta labai ilgai. Lietuva čia nėra išimtis. Didžioji Europos dalis, išskyrus Ukrainą, neperėjo prie tikrojo karo pramonės vystymo.
Visi įsigijimai ir pajėgumų vystymas vyksta taikos metu ir užtrunka neatleistinai ilgai. Jeigu įsivaizduotume, kad pasirašomi konkursai, skelbiamos sąlygos, sukuriamos teisinės prielaidos, tai, kiek skaičiau pranešimuose, trečdalis pajėgumų atsiras Lietuvoje tik iki 2030 metų. Per ateinančius tris ar keturis metus ir tik trečdalis.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
