Seimo Audito komitetui siūlant prokurorams įvertinti milijardinės vertės „Ignitis grupės“ įgyvendinamo pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje projektą, energetikos ministras neskuba vertinti, ar yra prasmės tęsti projektą.
Vis dėlto Žygimantas Vaičiūnas mano, jog projektas, vystomas be valstybės paramos, nepasiteisino ir patiria vis didesnių rizikų.
„Šis projektas susiduria su vis didesnėmis rizikomis“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
„Nuo pat pradžių aš neturėjau tikėjimo šituo projektu, tai dėl to tos kontrolės nebuvo papildomai. Mes matome, kad situacija tokia, kokia yra“, – tikino ministras.
Tačiau, pasak Ž. Vaičiūno, reikia sulaukti visų įvertinimų bei atsakingai vertinti kiekvieną jo aspektą.
„Papildomi vertinimai niekada nekenkia, bus įvertinta ir spręsime. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu baigiamas vertinimas paties „Igničio“ („Ignitis grupės“ – BNS) ir turi būti pateiktos išvados iki birželio pabaigos. Šita apimtimi sprendimai bus Finansų ir Energetikos ministerijų, teiksime siūlymus“, – teigė ministras.
Paklaustas, ar dar yra prasmės tęsti projektą, ministras to vertinti nesiėmė.
„Tai tikrai yra didelis, svarbus projektas ir reikia atsakingai vertinti kiekvieną aspektą. Kol nematome visos analizės, viso rizikų vertinimo, kuris turi būti pateiktas, šiandien tikrai aš nesiimčiau vertinti kažkokių vienokių ar kitokių teiginių“, – tikino energetikos ministras.
Anot Ž. Vaičiūno, vertinant maždaug trijų milijardų eurų vertės projektą svarbiausias dėmesys bus jo naudai ir kaštams – reikėtų vertinti, ar valstybė galėtų jį remti, jei paaiškėtų, kad jo kaštai yra didesni už teikiamą naudą: „Į tuos parametrus, kurie keičiasi globalioje rinkoje, negalime neatkreipti dėmesio.“
„Kadangi buvo du projektai planuoti, tai akivaizdu, kad apie jų abiejų buvimą šiuo metu būtų naivu kalbėti. Ar galėtų būti plėtojamas vienas projektas, kokiais parametrais ir kokiu būdu, tam ir yra daroma papildoma analizė, dėl kurios apsispręsime“, – aiškino jis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovei Agnei Bagočiutei trečiadienį komitete teigus, kad elektros gamyba vėjo parke galėtų prasidėti tik 2032 metais, Ž. Vaičiūnas sako, jog nėra esminio skirtumo, ar elektra būtų pradėta gaminti 2032 metais, ar dar po trejų metų.
„Jeigu toks projektas prisideda prie kainų mažinimo vartotojams, turiu omenyje tiek verslo vartotojus, tiek buitinius vartotojus, tai toks projektas turi būti įgyvendintas. Jeigu kaštai yra didesni negu naudos, tai, be abejo, projektas turi būti suspenduotas“, – tikino ministras.
Kaip rašė BNS, Seimo Audito komitetas trečiadienį nutarė prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti „Curonian Nord“ projektą ir esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų.
Taip pat komitetas siūlo sudaryti specialią tarpinstitucinę darbo grupę ar komisiją, kuri kontroliuotų didelės apimties strateginius valstybės projektus. Ji visų pirma turėtų imtis pirmojo ar antrojo jūros vėjo parkų įgyvendinimo kontrolės.
Komitetas taip pat prašo Vyriausybės inicijuoti išsamų vertinimą dėl „Ignitis grupės“ ir jos antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ valdymo organų veiklos ir spręsti dėl galimybės jų nariams toliau eiti pareigas.
„Ignitis grupė“ iki birželio 30 dienos Energetikos ir Finansų ministerijoms turi pateikti projekto įgyvendinimo scenarijus.
„Ignitis grupė“ pernai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą jūrinį vėjo parką.
Valstybės kontrolė pernai rudenį paskelbė, kad „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas komercinis projektas dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 proc. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
