Valstybės kontrolės (VK) auditui nustačius, kad pernai Gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, o jo veikimo modelis yra nelankstus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo jį tobulinti ir perimti su šių lėšų paskirstymu susijusias funkcijas.
Seimui siūloma keisti įstatymą, numatant, kad KAM kaip fondo valdytojai būtų suteikta daugiau galių spręsti dėl lėšų paskirstymo tarp institucijų, taip pat – dėl to, kaip gali būti išleistos praėjusiais laikotarpiais nepanaudotos fondo lėšos.
Numatyta, kad metinio fondo lėšų paskirstymo nereikėtų tvirtinti atskiru Vyriausybės nutarimu, šią funkciją perimtų KAM, kas leistų pinigus greičiau perskirstyti metų eigoje.
Nepanaudotos fondo lėšos kitais metais galėtų leidžiamos tiems patiems poreikiams, išvengiant dabar įstatyme nustatyto lėšų įšaldymo.
Be to, papildomai ministerija siūlo praėjusių metų paskutinio mėnesio fondo pajamas paskirstyti lanksčiau, kad einamaisiais metais pervestos lėšos galėtų būti greitai nukreipiamos prioritetiniams gynybos poreikiams.
„Siekiame, kad Valstybės gynybos fondo lėšos kuo greičiau pasiektų svarbiausius gynybos poreikius. Siūlomi pakeitimai užtikrintų didesnį lankstumą ir operatyvumą, išlaikant atsakomybę ir skaidrumą“, – pranešime sako krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Anot KAM, esama lėšų paskirstymo tvarka ne visada leidžia optimaliai panaudoti finansinius išteklius, o nepanaudotų lėšų perskirstymas reikalauja papildomų Vyriausybės ir Seimo sprendimų.
Anot VK audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln. eurų fondo lėšų – kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie gynybos pajėgumai sustiprinti už šiuos pinigus.
KAM rekomenduota keisti fondo finansavimo modelį taip, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mėnesinių mokesčių surinkimo svyravimų.
Auditas parodė, kad pernai dalis institucijų gynybos projektams lėšas turėjo skolintis, keisti programų sąmatas, situaciją apsunkino ir tai, kad fondo pinigų dabar negalima automatiškai naudoti ir kitais metais tęstiniams projektams.
Taip pat nustatyta, kad dalies fondo tikslų įgyvendinimo kainos objektyviai įvertinti neįmanoma, nes skirtingų tikslų veiklos persidengia – pavyzdžiui, NATO brigados infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai finansavo panašius darbus Rūdninkų poligone.
Valstybės gynybos fondą šiemet sudaro 710,5 mln. eurų.
Gynybos fondą sukūrė praėjusios kadencijos Seimas, jam finansuoti padidinti mokesčiai – 1 proc. punktu pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, taip pat perskirstytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos.
2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas pernai sausį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
