Rusijos karas Ukrainoje tapo neišvengiamu „Roland Garros“ moterų vienetų varžybų pusfinalio fonu. Ketvirtadienį vyksiančiame mače 23-ejų ukrainietė Marta Kostiuk susikaus su 19-os ruse Mira Andrejeva, o šių sportininkių atstovaujamoms šalims vis dar esant giliame konflikte, įtampa korte peržengia sporto ribas.
Nuo pat 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo tai, ką jis pavadino „specialiąja karine operacija“, M. Kostiuk tapo viena ryškiausių karą smerkiančių Ukrainos atlečių. Praėjusią savaitę tenisininkė atskleidė, kad per eilinę Rusijos atakų bangą Kyjive raketa pataikė į pastatą, esantį vos 100 metrų nuo jos šeimos namų. Nepaisant išgyvenamo siaubo, 15-ąjį reitingą turinti ukrainietė demonstruoja puikią formą ir sieks jau 18-osios pergalės ant grunto iš eilės. Aštuntąjį reitingą turnyre turinti M. Andrejeva su ukrainiete svarbiame mače susitiks jau antrą kartą per kelias pastarąsias savaites. Praėjusį mėnesį Madrido atvirojo čempionato finale M. Kostiuk šventė pergalę rezultatu 6:3, 7:5 ir iškovojo didžiausią karjeros titulą. Po šios dvikovos tradicinio rankų paspaudimo nebuvo – tokios pozicijos Ukrainos žaidėjos laikosi nuo pat invazijos pradžios prieš ketverius metus, todėl akivaizdu, kad šis gestas neįvyks ir Paryžiuje.
„Didžiausias dalykas, kurį galiu padaryti, tai sėdėti čia ir kalbėti apie karą, kad daugiau žmonių apie jį sužinotų ir nepriprastų prie šio baisaus gyvenimo“, – po pergalės „Roland Garros“ ketvirtfinalyje prieš tautietę Eliną Svitoliną kalbėjo M. Kostiuk.
Tuo tarpu antrame „Roland Garros“ pusfinalyje po 2024-ųjų žaisianti M. Andrejeva nuosekliai vengia bet kokių diskusijų apie karą ir prieš artėjančią dvikovą vėl bandė nukreipti temą.
„Man nesvarbu, su kuo žaidžiu, nes aš tiesiog stengiuosi atmušti į mane skriejantį kamuoliuką, – aiškino rusė. – Man tikrai nesvarbu, kas stovi kitoje tinklo pusėje, todėl bandau maksimaliai susitelkti į žaidimą ir planą, kurį turiu įgyvendinti korte.“
Jei M. Kostiuk pavyks įveikti M. Andrejevą, šeštadienio finale jos gali laukti dar viena rusė – 22-ejų Diana Šnaider. Pastaroji pasiekė savo pirmąjį „Didžiojo kirčio“ turnyro pusfinalį, kai ketvirtfinalyje palaužė subyrėjusią pirmąją pasaulio raketę Aryną Sabalenką iš Baltarusijos, anksčiau pasmerkusią jos šalies palaikomą karą. Visgi D. Šnaider kelias Paryžiuje taip pat neapsiėjo be skandalų. Prieš trečiojo rato mačą su ukrainiete Oleksandra Olijnykova, pastaroji apkaltino rusę palaikant invaziją į Ukrainą. Šis kaltinimas daugiausia rėmėsi faktu, kad D. Šnaider žaidė Sankt Peterburge vykusiame parodomajame turnyre, kurį rėmė valstybinė Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“.
„Manau, kad tai tas pats, kas žaisti nacistinėje Vokietijoje gestapo karininkams turnyre, kurį organizuoja Aušvicą pastačiusi įmonė. Man nėra jokio skirtumo“, – rėžė O. Olijnykova.
Po mačo D. Šnaider teisino savo sprendimą žaisti Rusijoje, vadindama tai vienintele metų galimybe pasirodyti prieš savo šeimą, ir atsisakė kalbėti apie karą ar savo jausmus jam. Tokia pozicija sulaukė dar aštresnės M. Kostiuk kritikos.
„Jie visi yra suaugę žmonės, kurie žino, ką kalba ir kas vyksta. Jie turi telefonus, „Instagram“ paskyras, mato naujienas ir aiškiai suvokia situaciją, – piktinosi ukrainietė. – Neįsivaizduoju, kaip galima ramiai miegoti naktį, kai žinai, kas dedasi, ir neturi ką apie tai pasakyti.“
Kiekvieną savo pergalę Paryžiuje gimtinei skirianti M. Kostiuk pripažįsta, kad yra privilegijuota turėdama karjerą, leidžiančią daug laiko praleisti toli nuo Ukrainos. Visgi ji nuolat pabrėžia, jog tėvynėje likusių žmonių kančios tik dar labiau kursto jos motyvaciją siekti aukštumų. Buvusi penktoji pasaulio raketė iš Slovakijos Daniela Hantuchova, kalbėdama „BBC Radio 5 Live“ eteryje, atkreipė dėmesį į šį unikalų psichologinį foną.
„Šis troškimas kyla iš to, kad tiesiog nėra kitų išeičių, kai už tavo kiemo vyksta karas ir žinai, jog būtent sportas yra vienintelis būdas nuo to pabėgti, – analizavo D. Hantuchova. – Tu nekvestionuoji nieko, ką tau liepia daryti, kad atsidurtum ten, kur nori būti. Tas atspirties taškas sukuria neįtikėtiną alkį ir norą padaryti viską, ko prireiks.“
Šį atsparumą pademonstravo visos keturios pusfinalio dalyvės, pasinaudojusios savo šansu itin atvirame turnyro tinklelyje. Kitame pusfinalyje D. Šnaider susitiks su svajonių žygį tęsiančia Lenkijos atstove Maja Chwalinska, kuri į pagrindinį turnyrą pateko po atrankos varžybų. Nors šių metų moterų pusfinalio dalyvių geografinis pasiskirstymas yra neįtikėtinai koncentruotas ir kiekviena žaidėja turi savo unikalią istoriją, aišku viena – ta, kuri sugebės geriausiai išlaikyti koncentraciją per artimiausias tris dienas, taps pirmą kartą „Didžiojo kirčio“ čempione, ko prieš tris savaites beveik niekas neprognozavo.
