Šiandien antrą dieną iš eilės Lietuvoje paskelbtas oro pavojus – ketvirtadienio pavakarę informaciją eiti į slėptuves ir laukti tolimesnių nurodymų dėl pastebėto galimai drono gavo Utenos rajono gyventojai. Vakar oro pavojus Lietuvoje buvo paskelbtas pirmą kartą.
Nuo vakar, gegužės 20 dienos, prasidėję įspėjamieji pranešimai gyventojams apie oro pavojų Lietuvoje nerimsta ir šiandien. Šiuo metu jų jau sulaukė Utenos rajono gyventojai, kurių prašoma kuo skubiau keliauti slėptis į priedangas, apsaugančias nuo pavojų.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) šiandien dalijosi svarbia žinia su Utenos rajono gyventojais. Pranešimu specialistai ragino kuo greičiau susirasti saugų prieglobstį nuo galimo oro pavojaus.
„ORO PAVOJUS DĖL DRONO. Nedelsdami skubėkite į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinkite artimaisiais, laukite tolesnių rekomendacijų. Apie pavojaus pabaigą informuosime atskiru pranešimu“, – pranešime rašė NKVC. Rekomendacijas rasite www.lt72.lt.
Antrą dieną iš eilės Lietuvos teritorijoje pasirodantys perspėjimai dėl dronų pasirodymų ne vienam kelia įtampą, tad naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į psichologą, portalo psichika.eu įkūrėją Edvardą Šidlauską siekiant sužinoti, kaip nuraminti save panikos akivaizdoje.
Žinios apie dronus gyventojams kelia nerimą
E. Šidlauskas nurodė, kad Lietuvoje raudonos kategorijos pranešimas apie dronus yra gaunamas pirmus kartus, dėl to nenuostabu, kad gyventojams tai kelia stiprias emocijas.
Anot jo, gyventojai gali būti pasimetę, jausti stiprų nerimą, o kai kurie netgi gali susidurti su panika. Pasak jo, kadangi situacija netikėta – reakcijos emocingos.
„Laikui bėgant žmonės prie tokių situacijų pripranta. Pavyzdžiui, kalbant apie karo zonas, iš pradžių žmonėms atrodo, kad vyksta pasaulio pabaiga, o vėliau jie prisitaiko net prie labai sudėtingų aplinkybių. Žmogaus psichika turi savybę adaptuotis“, – dalijosi jis.
Specialisto teigimu, Lietuvoje tokie pranešimai daugeliui yra naujiena, tad natūrali reakcija, kad šiuo metu jaučiama įtampa.
Nerimas kyla dėl informacijos stygiaus
Pašnekovas nurodė, kad pati nerimo reakcija neretai kyla dėl aiškios informacijos trūkumo. Anot jo, tokiais atvejais gyventojai nežino, kas vyksta, negali kontroliuoti situacijos.
Pasak jo, būtent bejėgiškumo jausmas yra kertinis. Jis nurodė, kad kuo ilgiau žmones slegia nežinomybė, tuo nerimas labiau stiprėja.
„Svarbiausia – rinkti faktus ir ieškoti patikimos informacijos. Reikia suprasti, kas realiai vyksta ir kiek tai susiję su konkrečiu žmogumi.
Pavyzdžiui, jeigu pavojus užfiksuotas pasienyje, o žmogus gyvena prie jūros ar kitame Lietuvos gale, tikėtina, kad tiesioginės grėsmės jam nėra. Tokiu atveju svarbu suvokti realią situaciją, o ne pasiduoti baimėms“, – aiškino jis.
E. Šidlauskas taip pat aiškino, kad drono pasirodymas dar nereiškia karinės atakos ar karo pradžios. Aiškumas – tai ginklas, padedantis mažinti įtampą.
„Labai svarbu, kad institucijos pateiktų kuo tikslesnę informaciją – kur tiksliai yra pavojus, kokio masto jis yra ir kam aktualus“, – patarė pašnekovas.
Jautresnius žmones gali apimti panika
E. Šidlauskas atkreipė dėmesį ir į tuos, kuriuos informaciniai pranešimai gali paveikti itin jautriai. Jo teigimu, šiems žmonėms gali pasireikšti nerimo sutrikimai ar netgi panikos atakos.
„Tokiems žmonėms net ir nedidelis stresas gali išprovokuoti stiprią emocinę reakciją. Tačiau psichologiškai atsparus žmogus dažniausiai gana greitai įvertina situaciją ir supranta, kad jam tiesioginė grėsmė negresia“, – aiškino jis.
Psichologas patarė pažvelgti į vaikus ar mokinius, kuriems tokios situacijos, evakuacija atrodo kaip nuotykis ar atrakcija.
Kaip save nuraminti?
Pasidomėjus, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti nusiraminimui susidūręs su ekstremalia situacija, pašnekovas nurodė, kad svarbiausia yra turėti planą.
Jis punktais išvardijo, kokios priemonės gali būti veiksmingos susidūrus su raudonos kategorijos pranešimais.
- pasiruošti vadinamąją dienos X kuprinę,
- žinoti, kur reikėtų slėptis,
- susitarti su artimaisiais, kur susitiksite nelaimės atveju,
- aptarti veiksmų planą, jei neveiktų ryšys.
Kai žmogus turi aiškų planą, jis jaučiasi daug ramiau. Nerimas kyla tada, kai žmogus nežino, ką daryti“, – sakė jis.
E. Šidlauskas dalijosi savo patirtimi, kad kai kurios pas jį į konsultacijas ateinančios šeimos neretai jau yra aptarusios veiksmų planą su vaikais.
Anot jo, vaikai jau žino, kad tam tikru atveju turėtų važiuoti namo arba susitikti konkrečioje vietoje. Tokie susitarimai suteikia saugumo jausmą.
„Dėl to pasiruošimas ir aiškus planas tikrai padeda sumažinti nerimą“, – teigė E. Šidlauskas.
Utenos rajone paskelbtas oro pavojus
Lietuvos kariuomenė praneša, kad ketvirtadienį oro atakos įspėjimas „RAUDONA“ (ataka labai tikėtina arba jau vyksta) paskelbtas Utenos rajone. Gyventojams primenama skubėti į priedangas ar saugias vietas, mieste kaukia sirenos.
„Priežastis – radaruose stebimas drono požymių turinčio objekto judėjimas. Gyventojai turėtų susirasti priedangą iki signalo atšaukimo. NATO naikintuvai keliami ir judės link galimo taikinio“, – nurodo kariuomenė.
„Tikrai gali būti, komunikuojame su partneriais ir, matyt, turėdami geriausią išankstinę informaciją arba nustačius esamą informaciją, iškart informuosime gyventojus“, – LRT radijui sakė Požėla.
Ką daryti pamačius droną?
Pamačius droną primenama neprarasti budrumo ir ramybės, vengti tam tikrų vietų, nesiartinti prie nukritusių ar pastebėtų dronų.
„Įvairios situacijos – nuo neįprastų objektų danguje iki perspėjimo pranešimų telefone – gali kelti klausimų ar nerimo.
Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, vadovautis oficialia informacija ir žinoti pagrindinius veiksmus, kurie padeda užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą.
Pasirengimas nereiškia baimės – tai tiesiog žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose.
Apačioje – informacija, kaip elgtis pamačius neaiškios paskirties bepilotį orlaivį.
Daugiau informacijos – LT72 svetainėje ir programėlėje“, – rašoma LT72 – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformos „Facebook“ paskyroje.
Įraše pateikiami vizualai su informacija, kaip elgtis pamačius bepilotį orlaivį (droną). Įsiminkite tai:
Išlikite budrūs ir ramūs bei nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą;
Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėpkitės laikantis dviejų sienų taisyklės (jei dronas skrenda lauke, slėptis reiktų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje);
Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono;
Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje;
Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai;
Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz. po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje;
Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
