Ketvirtadienį pranešta, kad eidama 84-uosius gyvenimo metus mirė nepriklausomybės akto signatarė, profesorė Kazimira Danutė Prunskienė.
Žinia apie pašlijusią sveikatą
Gintarine ledi kadaise vadinta K. Prunskienė politiką paliko maždaug prieš 14 metų. Tuomet kaip perkūnas driokstelėjo žinia apie stipriai pašlijusią jos sveikatą. 2012 m. Kazimirą ištiko insultas.
Kaip tuomet žiniasklaidai komentavo Vilniaus respublikinės greitosios pagalbos ligoninės neurologas Laimutis Pačkauskas, insultas pažeidė kairįjį pusrutulį, kuriame yra kalbos ir kalbos suvokimo centras. Taip pat buvo pažeista vieta, kuri reguliuoja priešingos pusės judesius, todėl buvo nustatytas gana gilus dešinės pusės paralyžius.
Gydytojas teigė, kad iki 18 proc. insultų patyrusių pacientų miršta, o trečdalis išgyvenusiųjų turi sunkų neįgalumą, tačiau daug kas priklauso ir žmogaus intelekto. Kuo jis aukštesnis, kuo labiau buvo lavinamas, tuo smegenys po insulto atsistato geriau.
„Todėl žemo socialinio sluoksnio žmogus perspektyvų neturi. – tuomet drąsiai kalbėjo neurologas. – Kalbant apie K. Prunskienę, aš nemaniau, kad ji taip greitai atsistatys. Tai, ką dabar matau, maniau, kad tai vyks po savaitės ar dviejų“.
Anot jo, taip pat buvo geras ženklas, kad pabudusi iš komos politikė verkė. Tai reiškia, kad ji suvokė savo padėtį. Nepaisant tam tikrų liūdnų minčių, kurios gimsta jos galvoje, tai daug geriau nei ji gulėtų ir nerodytų savo emocijų. Tai reikštų, kad žmogus pasidavė.
Apie sveikatą kalbėjo pozityviau
Praėjus metams apie K. Prunskienės sveikatą buvo kalbama pozityviau.
„Mama daugiau vaikšto, pradėjo laipioti laiptais. Tiesa, jai reikalinga lazdelė, bet žmonių pagalbos nebereikia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jos sūnus Vaidotas Prunskus ir pridūrė, kad mama pasiremdama lazdele jau lipa laiptais, plečiasi jos žodynas, tad lengviau bendrauja.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui buvo rašoma apie tai, kaip K. Prunskienės sveikatą paveikė insultas. Kairė kūno pusė liko paralyžiuota, o kalba – ribota. Vis dėlto morališkai anksčiau gintarine ledi laikyta politikė jautėsi tvirtai. O tai labiausiai ir džiugino jos namiškius. Vis dėlto dienas ji leisdavo vežimėlyje.
Pastaraisiais gyvenimo metais ji gyveno Švenčionių rajone su sūnaus Vaidoto šeima ant ežero kranto.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
