Kamilė Lukauskytė
Gyvenimo pokyčiai po aktyvios politikos
Remigijus Šimašius, palikęs Vilniaus mero postą prieš daugiau nei trejus metus, atskleidžia, kaip po beveik 16 metų aktyvios politinės veiklos jautė poreikį persikrauti ir permąstyti savo profesinį kelią. Dauguma jo gyvenimo iki tol buvo įtempta politinė veikla, kuriai nelikdavo vietos kitoms užduotims. Šiuo metu jis skiria daug dėmesio tarptautiniam institutui IRIDE/EPLO, kurio pagrindinė misija – kurti inovatyvius ir efektyvius reguliavimo sprendimus, kurie būtų naudingi tiek verslui, tiek piliečiams.
Akademinė ir politinė veikla
Be darbo institute, R. Šimašius užima partnerystės profesoriaus poziciją Vilniaus universiteto Teisės fakultete, taip pat išlaiko ryšį su politika būdamas Vilniaus miesto tarybos nariu. Šis derinys leidžia jam išlaikyti ryšį su viešąja politika, bet tuo pačiu ir gilintis į teisės mokslo sritį bei tarptautinius reguliavimo klausimus.
Politikų atlyginimų iššūkiai ir viešojo sektoriaus sistema
Kalbėdamas apie politikų atlyginimus, Šimašius atkreipia dėmesį, kad merų ir ministrų atlyginimai Lietuvoje siekia apie 4000–4500 eurų į rankas, o tai gerokai mažiau nei privatiame sektoriuje už panašias atsakomybes. Valdant didelę savivaldybės struktūrą ir milijardinį biudžetą, atlyginimo dydis ne tik neatitinka atsakomybės, bet ir kelia riziką prarasti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie dėl finansinių priežasčių nenori kandidatuoti į viešojo sektoriaus pareigas. Be to, viešojo sektoriaus sistema, kurioje ilgas darbo stažas lemia didesnį koeficientą, nepalankiai veikia talentų rotaciją, nes specialistai, atėję iš privataus sektoriaus brandžiame amžiuje, uždirba mažiau nei tie, kurie visą gyvenimą dirbo valstybės tarnyboje.
Vilniaus miesto finansiniai iššūkiai ir svarbūs sprendimai
Prisimindamas savo pirmuosius darbo metus, Šimašius prisimena, kad Vilnius buvo viena labiausiai praskolintų savivaldybių Lietuvoje, su vėluojančiais atlyginimais ir sąskaitomis. Pirmąją darbo dieną jis susidūrė su situacija, kai lizingo bendrovė grasino atsiimti automobilius dėl neapmokėtų įmokų. Tarp svarbiausių sprendimų jis mini Nacionalinio stadiono projektą bei Vilniaus apšvietimo tinklų perėmimą. Tačiau jis pabrėžia, kad finansinė investicija ne visada atspindi tikrąją vertę – atvirų duomenų politika padėjo atskleisti neefektyvumus viešosiose įmonėse, tokiose kaip „Grinda“, ir jas paversti pelningomis.
Nekilnojamojo turto perspektyvos Vilniuje
Žvelgdamas į miesto plėtrą, Šimašius išskiria pietinę Vilniaus dalį, įskaitant Stoties rajoną, Naujininkus, Vilkpėdę ir Savanorių prospekto pradžią, kaip zonas su dideliu potencialu. Nors daug dėmesio skiriama šiaurės vakarų kryptims, pietinė miesto dalis, esanti arti centro ir turinti patogią infrastruktūrą bei gamtinę aplinką, yra nuvertinta ir gali tapti svarbiu ateities plėtros tašku.
Politikos užkulisiai ir spaudimas verslo sektoriaus
Šimašius atskiria teisėtą lobizmą nuo neformalaus spaudimo, su kuriuo susidūrė būdamas teisingumo ministru. Jis patvirtina, kad yra gavęs netiesioginių bandymų papirkti, pavyzdžiui, per artimuosius perduodamas dovanas. Buvusio ministro atsisakymas daryti išimtis ar pažeisti tvarką dažnai kėlė priešų, netgi kainavo asmenines draugystes. Tačiau jis pabrėžia, kad viešojo sektoriaus paslaugų kokybė priklauso ne nuo išleistų pinigų, o nuo priimamų sprendimų kokybės.
Perspektyvos ir iššūkiai po politikos
Pasitraukimas iš aktyvios politikos leido Šimašiui išvengti pavojų „priaugti prie kėdės“ ir suteikė galimybę ieškoti naujų profesinių iššūkių. Jo dabartinė veikla tarptautiniame institute ir akademinė veikla rodo siekį prisidėti prie inovatyvių sprendimų kūrimo ir viešojo sektoriaus tobulinimo. Tai taip pat atspindi platesnį požiūrį į politiką ir viešąjį valdymą, kuris orientuotas į ilgalaikį poveikį ir efektyvumą.
