Kamilė Lukauskytė
Vilniaus savivaldybės sprendimas žmonių nebeaptarnauti rusų kalba kelia vis daugiau aistrų. Toks žingsnis įvardijamas politikavimu, tačiau atkertama, jog rusų kalbą sostinės savivaldybė norėjo uždrausti jau prieš trejus metus, tik buvo nepalankios aplinkybės. Politikavimu Vilniaus savivaldybės atstovai įvardijo socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pasisakymą ir atkreipė dėmesį į jos akcentą.
Teikti paslaugas rusų kalba – keistas sprendimas
Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad interneto puslapyje neliks rusų kalbos, kad prašymai, skundai rusų kalba nebus priimami, rusų kalba nebebus aptarnaujama ir skambučių centre. Vienintelė išlyga ta, jog gyvai į Klientų aptarnavimo centrą atėjęs rusakalbis galės būti aptarnautas rusų kalba, jei darbuotojai geba teikti paslaugas šia kalba.
Paklaustas, kodėl nuspręsta žengti tokį žingsnį, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas laidoje „Iš esmės“ tvirtino, kad nėra nė vienos priežasties Lietuvos sostinę sieti su rusų kalba.
„Gal labiau klausimas, kodėl tik dabar tai darome, nes man atrodo, kad rusų kalba aptarnauti ir oficialiai skelbti, kad tai darome, nebuvo labai geras sprendimas.
Bet tiesiog mes to negalėjome įgyvendinti daug anksčiau dėl to, kad turėjome didelę karo pabėgėlių iš Ukrainos dalį, kurie natūraliai buvo atvykę iš rusakalbių dalių. Ir faktas, kad mes norėjome juos integruoti ir suteikti jiems paslaugas, tai mes tą savo sprendimą šiek tiek atitolinome.
Vilnius, Lietuva yra NATO nariai, Europos Sąjungos dalis, ir sietis oficialiai su rusų kalba ir teikti paslaugas ta kalba apskritai buvo keista“, – dėstė A. Bužinskas.
Jis tvirtino, jog kai tapo aišku, kad priemonės, kurios buvo suteiktos būtent karo pabėgėliams, suveikė, žmonės integravosi, dalis išvyko iš Lietuvos atgal į Ukrainą, ar kitur į Europą, tuomet ir nuspręsta, kad jau galima atsisakyti rusų kalbos.
„Reikia suprasti, kad čia nebus kažkoks milžiniškas pokytis. Faktas, kad nebus galima raštu kreiptis rusų kalba. Skambučių linija rusų kalba neaptarnaus, Klientų aptarnavimo centras, kuris dirba savivaldybėje, jeigu žmogus moka tą kalbą, jis galės pasirinkti ir ja aptarnauti. Tai, tarkime, jei savivaldybėje kažkas moka ispanų kalbą, o ateis ispanakalbis, jis galės būti aptarnautas. Lygiai taip pat bus su rusų kalba.
Tik reikia suprasti, kad mes dabar nebeįsipareigosime visų paslaugų suteikti. Savivaldybė nėra tik klientų aptarnavimo skyrius Konstitucijos prospekte. Mes turime daugiau 10 įmonių, turime apie 3500 darbuotojų struktūrą per visų įmonių grupę, tad susiderinti tokiame dideliame holdinge aptarnavimo kokybės standartus, liečiančius kad ir vieną kalbą, irgi šiek tiek užtruko“, – aiškino A. Bužinskas.
Jis pabrėžė, jog įstatymas įpareigoja klientus aptarnauti bent viena Europos Sąjungos kalba. Todėl Vilniaus savivaldybė paliko aptarnavimą lietuvių kalba, anglų kalba ir lenkų kalba.
„Toks sprendimas ir parodymas, kad ta didelė lenkakalbė dalis Vilniuje yra reikšminga, ir mes matome, kad mūsų darbuotojai geba aptarnauti žmones lenkų kalba, ir mes juos įsipareigojame aptarnauti. Tai iš principo kažkokio super didelio pokyčio kliento aptarnavimo sistemoje mūsų nebus.
Tai daugiau yra simbolinis veiksmas, bet mes jau matome, kad tie žmonės, kurie klientų aptarnavimo skyriuje anksčiau jungdavosi rusų kalba, kad išsimuštų numeriuką, dabar puikiai susigaudo lietuvių kalba. Tai reiškia, tai yra šiek tiek ir žmonių pasirinkimas“, – pirmuosius rezultatus jau pastebėjo A. Bužinskas.
Seimo narys ir toliau kalbės rusiškai
Lietuvoje gyvenantis rusas, verslininkas Viktoras Voroncovas buvo įsitikinęs, kad Vilniaus savivaldybės sprendimas yra skubotas, ji nepadarė jokios konsultacijos su žmonėmis, kuriuos tai palies.
„Sutinku, kad vietiniams rusams ir baltarusiams, ir kitiems tautinių mažumų žmonėms jau nebereikia aptarnavimo rusų kalba.
Mes čia kalbame apie pabėgėlius iš Baltarusijos ir iš Ukrainos. Ir pasakymas, kad visi tie žmonės jau puikiai kalba lietuvių kalba, neatitinka realybės. Žmonėms vis tiek reikia pagalbos integruojantis, žmonėms reikia kažkokių konsultacijų ta kalba, kurią jie supranta. Ir pati svarbiausia dalis, dabar mes matome papildomą srautą ukrainiečių“, – tvirtino V. Voroncovas.
A. Bužinskas pabrėžė, kad integracija yra ne apie tai, kaip mums visiems prisitaikyti prie tų, kurie atvyksta, o kaip greičiau įtraukti tuos žmones, kurie atvyko, į mūsų visuomenę.
„Mes turime kalbų mokymo programas, paskelbėme naują kalbų mokymo programą „Aš kalbu“, kur žmonės nemokamai ir mokamai gali registruotis mokytis lietuvių kalbos. Kalbant apie pradinių klasių moksleivius, mes dabar nebeformuojame, kaip sakant, atvykėliams ne iš Europos Sąjungos valstybių galimybės mokytis rusų kalba ar kita kalba – turi būti mokomasi lietuvių kalba. Apie tai yra integracija, nes realiai kuo greičiau tu išmoksti kalbą, tuo greičiau tu galėsi pilnavertiškai integruotis į valstybę.
Kad savivaldybė nebeaptarnauja rusų kalba, nereiškia, kad žmonės tų paslaugų negaus, nes lygiai taip pat mūsų front desk savivaldybėje dirba ukrainietė, kuri tikrai mielai ukrainiečius aptarnaus ir jų kalba. O jeigu dalis atvykėlių iš trečiųjų Azijos šalių nuspręs į Lietuvą nebeatvykti dėl to, nes jiems reikia mokytis kalbos, tai nežinau, ar čia tokia didelė problema“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas Vilniaus sprendimą dėl rusų kalbos įvertino kaip audringos veiklos imitaciją ir bandymą pridengti kitas Vilniaus problemas, kurios tikrai yra rimtos.
„Čia yra politikavimas. Čia yra ruošimasis rinkimams. Viskas suprantama, bet mes turime paklausti savęs, ar tokiu sprendimu mes daugiau žmones suerzinsime, daugiau paskatinsime balsuoti už Žemaitaitį, ar vis dėlto paskatinsime juos mokytis kalbos ir panašiai?
Aš jau dvejus metus kalbu apie tai, kad mes mažiausiai Baltijos šalyse investuojame į savo kalbos mokymą. Latviai dvigubai daugiau investuoja, estai dvigubai daugiau investuoja. Tai ir ieškosiu biudžete tų skaičiukų, kad mes visoje valstybėje daugiau investuotume į lietuvių kalbos nemokamą mokymą. Ir mes turėtume, kai ateina žmogus, iš tikrųjų stengtis su juo lietuviškai kalbėti.
Bet simboliškai čia kažką drausti, per draudimus kažką paskatinti – čia yra nesąmonė. Aš savo biure, jeigu pas mane kreipsis ukrainietis ir norės su manimi rusiškai kalbėti, arba baltarusis ir norės rusiškai kalbėti, aš kalbėsiu ir baltarusiškai, ir rusiškai, kaip Seimo narys, jokių problemų. Ir dėl to tikrai manau, kad čia Vilnius politikuoja“, – tvirtino T. Tomilinas.
Paklaustas, kaip kalbėtų su žmogumi, kuris jau daugybę metų gyvena Vilniuje, bet vis tiek kalba tik rusiškai, Seimo narys tvirtino su tokiu atveju niekada nesusidūręs.
„Man nereikia teorijos, aš susiduriu gyvenime su praktika. Per tris kadencijas Seime nesusidūriau nė su vienu žmogumi, kuris gyvena Lietuvoje ir nekalba lietuviškai. Nesutikau tokio žmogaus. Ir patikėkite, aš gaunu šimtus skundų, šimtus raštų, aš dirbu su žmonėmis tikrai.
<…> Daug žmonių rusų kalba šnekasi tarpusavyje, bet nepriversi tų žmonių kalbėti kokia nors kita kalba. Suprantate, labai skiriasi, jei tai yra darbingo amžiaus žmogus, tai čia yra teorija, kad mes nerandame kalbančių lietuviškai. Jei tai yra senutė, kuriai 80 metų, tai iš jos reikalauti kažkokių ten kalbų, tai irgi yra truputį nepagarba senjorui, tiesą pasakius.
Jei darbingo, jauno amžiaus žmogus piktybiškai nekalba, tai aišku, su juo nereikia rusiškai kalbėt, jam tikrai reikia į kaktą pasakyt: ką tu čia darai, tu turi lietuviškai kalbėti“, – savo poziciją išsakė T. Tomilinas.
Pripažino, jog kursų yra per mažai
A. Bužinskas nė nebandė neigti, kad toks sprendimas dėl rusų kalbos yra politinė Vilniaus miesto administracijos pozicija, tačiau jis pabrėžė, kad dėl tokio žingsnio visi laimės.
„Jei bus daugiau užsiregistravusių žmonių į lietuvių kalbos kursus, jeigu daugiau žmonių kalbės lietuvių kalba, tai valstybė bendrai tik laimės, integracija didės. Ir tie žmonės, kurie nori jaustis pagarbiai mūsų mieste, būtent taip ir jausis, todėl kad mes jiems suteiksime sąlygas realiai integruotis, o ne sudarysime kažkokias butaforines sąlygas, kur jie galiausiai ir nesiintegruos į tą visuomenę“, – pabrėžė A. Bužinskas.
Tačiau V. Voroncovas akcentavo, jog būtent lietuvių kalbos kursai ir yra problema, nes jų yra per mažai.
„Mes kalbame apie karo pabėgėlius, aš pažįstu virš 200 karo pabėgėlių, žmonės dirba dviejuose, trijuose darbuose, nes kitaip neįmanoma mokėti būsto nuomos. Ir žinote, ko prašo tie žmonės – kursų šeštadienį arba sekmadienį, po pietų, kada sutvarkyta buitis, vaikai, viskas.
Kalbėkite su žmonėmis, kuriuos palies jūsų sprendimas. Kalbėkite su baltarusiais, kurie dabar masiškai išvažiuoja iš Lietuvos. Kalbėkite su ukrainiečiais. Reikia būtinai priversti tuos ukrainiečius integruotis į Lietuvą, parinkti Lietuvą kaip į antrus namus ir jokiu būdu neišvažiuoti, dėl to, kad mes visi dabar kovojame už žmogiškus išteklius, ir mūsų konkurentai – kitos Europos Sąjungos šalys.
Kalbėkite su žmonėmis prieš priimant sprendimą“, – į A. Bužinską kreipėsi V. Voroncovas.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad kursų poreikis kol kas yra didesnis už pasiūlą.
„Bet reikia nepamiršti, kad mes su žmonėmis tikrai kalbame ir jų nuomonę irgi matome. Ir tikrai 80 procentų vilniečių mano, kad būtent valstybinės kalbos stiprinimas yra būtinas. Į vilniečių nuomonę turėtų būti atsižvelgta, nes mes matome irgi tam tikrų jautrumų, kuomet kitakalbių žmonių, jei susidarys tam tikras kritinis skaičius, prasidės kitos įtampos visuomenėje, ko mes ir norime išvengti. Ir būtent kalbų mokymasis, skatinimas mokytis tą kalbą, yra labai svarbus.
Aš labai gerbiu tuos žmones, kurie čia dirba ir dirba kelis darbus, bet reikia suprasti, kad mūsų prašymas išmokti bent bazinius kalbos įgūdžius nėra jau toks didelis, nes jei tu sieji savo gyvenimą su šia valstybe, tu tą kalbą ir tas taisykles turi gerbti. Tie, kurie nori čia likti ir integruotis, tie tą kalbą išmoks, o kurie nenori, tai gal mums tik ir pliusas, kad jie išvažiuoja“, – tvirtino A. Bužinskas.
Atkreipė dėmesį į I. Ruginienės akcentą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė taip pat pasisakė apie Vilniaus savivaldybės sprendimą atsisakyti rusų kalbos. Ji pareiškė, kad tai skatina atskirtį.
„Rusų kalbos mokėjimo ar nemokėjimo diskusija yra labai keista. <…> Man atrodo, čia dar susiję ir su tokia pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir rūšiuojame žmones į gerus ar blogus, su mumis ar ne su mumis?“ – kalbėjo I. Ruginienė.
„Jei kalbame apie politikavimą, matyt, tai būtų jo apibrėžimas, nes net nelabai žinau, kaip reaguoti. Matyt, iš tam tikro vieno žmogaus akcento galima daryt tam tikrą predikciją, kad namuose kai kas rusiškai šneka, o ne valstybine kalba, bet mes su tuo problemų neturime.
Kaip ir minėjau, visi mūsų pateikti argumentai yra apie tai, kad mes iš principo siekiame žmones integruoti, o ne atskirti, kad ir kaip tai būtų nepopuliaru. Tai man atrodo, kad tą galėjome daryti ir anksčiau, bet užtruko ta pati karo pabėgėlių integracija, ir dabar mes tuos skaičius matome mažėjančius.
Žmonės išvyksta ne tik dėl to, kad mes paprašėme ne rusiškai kreiptis į mus, bet dalis užsikabina, kiti kuria gyvenimus kitur, kiti jau gauna nuolatinius leidimus gyventi Vilniuje, ir mes jau nebetraktuojame jų kaip karo pabėgėlių. Tai tas skaičius tiesiog natūraliai mažėja“, – teigė A. Bužinskas.
V. Voroncovui užkliuvo A. Bužinsko pastaba apie I. Ruginienės akcentą. „Nereikėjo taip sakyti. Žinokite, aš netampu blogesniu Lietuvos piliečiu, jei pas mane stiprus akcentas. Antras dalykas, kas man labai nepatinka – kai kurie Lietuvos politikai bando priskirti rusų kalbą Putinui.
Rusų kalba nepriklauso Putinui. Mes tokie patys Lietuvos piliečiai, kaip jūs visi. Mes tokie patys kaip lenkai. Kodėl lenkams yra išimtys, o mums kažkokie papildomi apribojimai? Ir aš nepriimu tos priežasties, kad Lenkija yra Europos Sąjungos šalis. Aš esu Lietuvos pilietis“, – dėstė V. Voroncovas.
A. Bužinskas Vilniaus sprendimą aptarnauti žmones lenų kalba aiškino tuo, kad lenkų bendruomenė Vilniuje visada buvo svarbi. Šiuo metu lenkų tautinė mažuma yra žymiai didesnė už rusų tautinę mažumą.
„Ir lygiai taip pat aptarnauti lenkų kalba yra mūsų politinis sprendimas, strateginis. Lenkai yra mūsų strateginiai partneriai.
O rusų kalba apskritai Vilniaus gyvenime niekaip nefigūruoja – ji išaugo okupacijos metu. Tai jei mes nesiruošiame antrai okupacijai, tai rusų kalba yra tiek pat svarbi, kaip bet kokia kita trečiųjų šalių kalba, nešnekant apie Europos Sąjungos kalbas. Tai to rusų kalbos sureikšminimo aš nelabai ir suprantu“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Jis pabrėžė, kad pas norėjo tik pradėjus dirbti, prieš trejus metus tą rusų kalbą iškart panaikinti. „Kalbant apie karą Ukrainoje, apie rusų veiksmus ir visa kita, visiškai subtilumo jokio neturiu. Ir man atrodo, labai politiškai svarbus sprendimas rusų kalba neaptarnauti, nes tai yra labai simboliška“, – griežtą poziciją turėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
