Kamilė Lukauskytė
Vilniaus miesto savivaldybė toliau mažina rusų kalbos vartojimą savo įstaigose. Nuo šiol rusų kalbos nebeliks savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje, o prašymai bei skundai šia kalba nebebus priimami. Tuo pat metu sostinė plečia galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Seimo nariai Artūras Zuokas ir Audronius Ažubalis, Lietuvoje gyvenantis rusas, verslininkas Viktoras Voroncov, architektas, muzikantas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas.
A. Zuokai, kaip jūs vertinate – palaikote, nepalaikote šį savivaldybės žingsnį? Ar jis teisingas, klaidingas? Kaip jums atrodo?
A. Zuokas: Politikai yra geri meistrai – sukuria problemą, kurios realiai nėra, ir paskui ją didvyriškai išsprendžia. Ruošiantis prieš laidą paskambinau savivaldybės tarnyboms, kurios dirba ir teikia paslaugas ir klausiau: „Kas pasikeis?“ Turiu visus nuraminti, kad politinis pareiškimas neturi nieko bendro su realybe. Kaip iki šiol visi gyventojai buvo aptarnaujami žodžiu, skirtingomis kalbomis (taip pat ir rusų), taip ir bus toliau aptarnaujami.
Žodžiu – čia yra raktinis žodis.
A. Zuokas: Ateinant į priimamąjį, savivaldybės pastatą, (gyventojas – tv3.lt) bus aptarnautas ir rusų kalba. Bus vienintelis pasikeitimas: kai bus gaunamas raštas rusų kalba, raštas bus grąžinamas su prašymu pateikti jį lietuviškai. Šiais laikais tai irgi nėra sudėtinga, Chat GPT išvers per sekundę. Kaip ir kažkokio realaus pokyčio nėra – tik politinis kontekstas, politinė žinutė.
Man labiausiai liūdna, kad toks politinis pareiškimas, kuris, kaip matome, su praktika ir realybe nelabai turi kažką bendro, labiausiai nukreiptas prieš karo imigrantus arba pabėgėlius, kuriuos mes esam priėmę. Didžiąją dalį ukrainiečių bendruomenės, kuri, kaip žinome, pabėgusi iš Rytų Ukrainos, kurioje kalba rusiškai.
Šiandien jiems pagrindinė užduotis gerai išmokti ukrainiečių kalbą, o ne dar papildomai išmokti lietuvių kalbą. Šiuo atveju šitas apribojimas labiausiai paliestų juos. Priminsiu labai svarbų 2021 m. sociologinį tyrimą. Absoliuti dauguma rusų tautybės Lietuvos piliečių, daugiau negu 90 proc., kalba lietuviškai.
Geriau, blogiau, bet jie kalba lietuviškai. Tai jiems ne problema, kaip buvo bandoma parodyti. Išskyrus labai garbaus amžiaus žmonės, kurie yra pensininkai, jiems tai būtų tam tikra problema. Taigi iš garsaus pareiškimo – tiktai pareiškimas. Realybėje, ačiū Dievui, nebus taip blogai, kaip atrodė.
A. Ažubali, kaip jūs vertinate? Ar sutinkate su kritika, kad sukuriama problema ir paskui ją bandoma spręsti – dirbtinė problema, nukreipta į karo pabėgėlius, kaip sako A. Zuokas. Jiems pasunkina gyvenimą. Ar tikrai?
A. Ažubalis: Pradėkime nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos 14-ojo straipsnio, kur lietuvių kalba įteisinta kaip vienintelė valstybinė kalba. Kas yra savivaldybės? Savivaldybės yra valstybės institucijos. Taip pat tik savivaldos turi atskirą įstatymą, teisinį reguliavimą, bet tai yra valstybinė struktūra. Ir toks žingsnis, kurį dabar padarė meras, sakyčiau, pusėtinas žingsnis.
Iš tikrųjų turėtų būti kalbama, atsakoma tik lietuviškai, ne tik raštu. […] Todėl kad tai, pirmiausia, tvirkina mūsų piliečius. Tikriausiai kolega A. Zuokas neturi daug pažįstamų medikų ir nežino, kad labai dažnai Lietuvos medikai sulaukia pacientų, kurių pirmas sakinys atėjus būna: „Govorite po-ruski.“ Pasirodo, jis Lietuvoje gyvena nuo pat gimimo, jam 60–65 metai.
Ir kai paklausia: „Kodėl ne lietuviškai?“ Atsako: „Man niekada nereikėjo.“ Tokios „lengvatos“, kurios buvo iki šiol, legalizuoja nesimokymą. Jie gyvena gerai. Pabandytų nuvažiuoti toks ukrainietis ar lietuvis į Vokietiją, metus padirbti ir bandyti toliau gyventi, jis be vokiečių kalbos neišsiverstų.
Štai kodėl manau, kad tai yra labai svarbus žingsnis. Iš tikrųjų valstybei dar reikia daug ką nuveikti. Man labai patiko Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros reakcija. Jie neatsisako rusų kalbos, aiškina: „Į mus labai daug kreipiasi rusų kalba.“ Na ir kas, kad daug kreipiasi? Tegul kreipiasi lietuviškai, tegul mokosi.
Ir tai nieko bendro su karo pabėgėlių diskriminacija?
A. Ažubalis: Absoliučiai ne. Tai yra valstybės principas, Konstitucijos vykdymas ir laikymasis. (Pakalbėkime apie Lietuvos bankus – tv3.lt). Gal skandinavams, kurie valdo šituos bankus, nusišvilpti ant lietuvių kalbos, bet neįsivaizduoju, kaip jų skyrių valdytojai taikosi su tuo, kad dar iki šiol Lietuvos bankomatuose yra naudojama rusų kalba.
Štai kur yra dideli iššūkiai. Pasakysiu – čia yra tariamas solidarumas. Iš Rytų Ukrainos […] atvyko 2022–2023 m. Dabar yra 2026 m. antras pusmetis. Tai ką? Negalima išmokti?
Nedarykime jokių išlygų. Valstybinė kalba yra viena ir jokia kitokia. Ar rusų, ar anglų, ar ukrainiečių kalbos neturėtų būti. Aptarnavimas valstybinėse institucijose turėtų būti lietuvių kalba. Tokia yra principinė A. Ažubalio pozicija. Ar jūs, pone A. Zuokai, su ja sutiktumėte?
A. Zuokas: Savivaldybė jau seniai aptarnauja visomis Europos Sąjungos 27 kalbomis. Taip pat ir rusų kalba, nes yra didelė bendruomenė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje, lenkų kalba ir visos kitos.
Ką reiškia visomis kalbomis aptarnauja? Ar aš galiu kreiptis portugalų kalba ir gauti pagalbą?
A. Zuokas: Bent oficialiai savivaldybė sako, kad žodžiu kreipiantis visomis Europos kalbomis jums suteiks paslaugą. Raštu – be abejonės. Lietuvos Konstitucija galioja valstybės įstaigose.
A. Ažubalis: Abejoju, (ar galioja – tv3.lt), jei taip yra.
A. Zuokas: Aptarnavimas – tai ne Konstitucijos nevykdymas. Galbūt didžiausias Konstitucijos pažeidimas yra užrašas ant savivaldybės fasado „Open House Vilnius“. Tik anglų kalba – nėra jokio užrašo lietuvių kalba. Čia yra Konstitucijos pažeidimas, nes iškaba arba užrašai ant savivaldybės pastato anglų kalba.
[…] Šiandien yra vienintelė pagrindinė priežastis, kodėl rusų kalbą labai dažnai pabrėžiame. Mes (rusų kalbos – tv3.lt) labai daug girdime gatvėse, tai dažnai erzina vilniečius. Ir man kartais užkliūva, kad jos labai daug. Žiūrėkime į realybę. Šiandien Lietuvoje ir konkrečiai Vilniuje yra apie 30 tūkstančių gyventojų, kurie laikinai gyvena Vilniuje.
Tai yra pabėgėliai iš Rytų Ukrainos, iš Baltarusijos nuo Lukašenkos režimo ar iš kitų šalių, kurie dėl vienų ar priežasčių laikinai gyvena Lietuvoje. Išmokti lietuvių kalbą nei per pusę metų, nei per metus nėra įmanoma. Kita vertus, mes turim kelti klausimą, ar mums apskritai reikia juos integruoti. Gal jie yra laikinai tol, kol vyksta karas ar panašiai. Šiuo atveju jiems šita tvarka formaliai šiek tiek apsunkina gyvenimą.
Pabrėšiu, XXI a. – dirbtinio intelekto amžius. Šiandien bet kokį tekstą, bet kuria kalba, kalbantis asmuo gali pateikti puikia lietuvių kalba savivaldybei arba kitai valstybinei įstaigai. O visa kita – tik politiniai pareiškimai, bandymas parodyti, kad mes kažką darome, prieš kažką kovojame.
[…] V. Voroncov, kaip jūs vertintumėt šitą savivaldybės sprendimą ir jo pagrįstumą, jo motyvaciją, kuri pateikiama?
V. Voroncov: Vertinu neigiamai, logikos visiškai nematau. […] Pabrėžiu, kad dauguma Lietuvos politikų turi tris pagrindinius klaidingus stereotipus apie rusų kalbą Lietuvoje. Pirmasis – ukrainiečių pabėgėliai nekalba rusų kalba, visi kalba ukrainiečių kalba. Pagrindinis pabėgėlių iš Ukrainos srautas plūsta iš Rytų Ukrainos į Kyjivą. O ten iki 2022 m. daugelis nekalbėjo ukrainiečių kalba.
Prasidėjus karui, žmonės ėmė mokytis ukrainiečių kalbos. Tai buvo kaip pilietinė pozicijos išraiška, tačiau jų gimtoji kalba vis tiek yra rusų. Fronte žuvo trys mano draugai: vienas iš Charkivo, antrasis – iš Luhansko. Abu 2014 m. ir 2022 m. tapo kariuomenės savanoriais, nuo karo pradžios pradėjo mokytis ukrainiečių kalbą, bet nespėjo to padaryti.
Antrasis stereotipas – imigrantas iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos nenori mokytis lietuvių kalbos. Tai yra primityvus melas. Visi nori mokytis, nes kiekvienas supranta, kad Lietuvoje nieko pasieks be valstybinės kalbos.
Yra toks kontingentas, kuris iš principo nenori mokytis, nes „lietuviai kalba rusiškai“. Kam mokytis, jei galima susikalbėti.
V. Voroncov: Netiesa.
Tikrai tokių žmonių yra. Jūs sakote netiesa?
V. Voroncov: […] Aš pažįstu virš 3000 (imigrantų iš Rytų – tv3.lt). Dėl to, kad mano patirtis su imigrantais yra pakankamai ilgesnė nei jūsų. […] Taip, iš tų 3 tūkst. galbūt yra 10, kurie (nenori mokytis – tv3.lt), bet absoliuti dauguma klausia tik vieno: „Kaip valstybė gali man padėti išmokti lietuvių kalbą? Kaip aš galiu integruotis į šitą visuomenę?“
[…] A. Kaušpėdai, kaip šitą dilemą vertintumėt? Vilniaus savivaldybė sprendimą šiek tiek spustelt žmones, kad jie mokytųsi lietuviškai ir neaptarnauti jų, bent jau keliuose kanaluose, rusų kalba.
A. Kaušpėdas: Mano nuomone, Vilniaus savivaldybė elgiasi teisingai ir čia moralinis dalykas, reikia parodyti tam tikrą rezistenciją rusų kultūrai. Pažiūrėkit, kaip elgiasi „Netflix“. Atrodo, kad didelė auditorija yra rusakalbė. Jiems neapsimoka, bet jie neduoda vertimų rusų kalba filmams arba duoda labai nedaug. Tai yra tam tikra moralinė pozicija ir mes turime laikytis moralinės pozicijos, kad dabar nėra lengva rusams Lietuvoje.
Kitas mano pasiūlymas būtų – savivaldybėje įvesti ukrainiečių kalbą, kad ukrainiečių kalba pakeistų rusų kalbą ir ukrainiečiam tada jokių problemų mes nesudarome. Baltarusiai irgi turėtų beveik suprasti ukrainietiškai. O rusai turi mokytis ukrainiečių, jeigu jau tiek metų nesimokė lietuvių kalbos.
