Kamilė Lukauskytė
Valdžia žada didinti pensijas, o papildomų lėšų tam siūloma ieškoti „Sodros“ rezerve. Ką toks sprendimas reikštų dabartiniams ir būsimiems pensininkams?
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ir socialinių ir ekonomikos mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis.
Didesnės pensijos iš „Sodros“ perviršio?
Ministrė I. Ruginienė žada, kad kitąmet pensijos didės mažiausiai 10 proc., gali būti netgi ir daugiau. Papildomas pensijų kėlimas vyktų iš „Sodros“ perviršio. Kaip jūs vertinate šį pirminį pristatytą planą? Kokia jūsų nuomonė?
R. Lazutka: Aš manau, kad „Sodros“ perviršio neturėtų būti, kai 40 proc. pensininkų skursta. Kad matytume ne procentus, o žmones – maždaug 270 tūkst. Lietuvos pensininkų pajamos yra žemiau skurdo ribos.
Tokiu atveju jokio „Sodros“ biudžeto perviršio neturėtų būti, jis visas turėtų būti išmokėtas pensininkams. Aš suprantu ministrę, nes jos galimybės yra suvaržytos. Turime didelį valstybės biudžeto deficitą ir negalima skolintis daugiau negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Kad valstybė galėtų skolintis, „Sodros“ rezervas ir šių metų perviršis būtent ir atveria galimybes skolintis bei dengti įvairiausias išlaidas iš valstybės biudžeto. Tiesiog ministrė turi tokią padėtį ir gali tiek pasakyti, kiek jai leidžiama. Iš tikrųjų, matyt, Finansų ministerija apskaičiuoja, kiek galima panaudoti to „Sodros“ perviršio, tai tiek ir skirs.
Sakykime, jeigu jūs pats būtumėte finansų ministras, ar sutiktumėte ir pritartumėte minčiai panaudoti visą tą perviršį ir palikti tik „Sodros“ rezervo lėšas?
R. Lazutka: Žinoma, bet su sąlyga, kad reikia sumažinti valstybės biudžeto deficitą. Tai reiškia, kad į valstybės biudžetą reikia surinkti pakankamai lėšų, kad jų užtektų ir gynybos finansavimui, ir švietimui, ir keliams.
Subsidijos teikiamos įvairioms sritims, finansuojamas žemės ūkis ir panašiai. Visas tas sritis reikėtų padengti iš valstybės biudžeto, ir tuomet „Sodros“ biudžeto vadinamasis perviršis būtų atlaisvintas ir galėtų būti panaudotas. Jeigu valstybės biudžetas lieka tokio dydžio deficite, tai ir finansų ministro pajėgumai yra tokie.
Čia yra platesni visos valdžios ar net visų valdžių sprendimai, nes ne tik ši valdžia taip elgiasi – taip buvo ir anksčiau. Iš esmės dabar galėtume sakyti, kad „Sodros“ ir valstybės biudžetai vėl yra sujungti. Ketvirtą dieną po Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 metais, buvo įkurta „Sodra“ su atskiru, autonomišku nuo valstybės biudžetu.
Sovietmečiu pensijos buvo mokamos iš Maskvos centrinio biudžeto. Mes įkūrėme atskirą autonomišką socialinio draudimo biudžetą, o dabar jis iš esmės yra sujungtas. Ta prasme, kad negalima jo lėšų naudoti pagal paskirtį.
Todėl tos lėšos kaupiasi. Yra apie 800 milijonų, šiais metais kaupiasi perviršis, rezervas. Tuomet atsiranda įvairiausių argumentų, kodėl to rezervo negalima judinti. Atsakymas labai paprastas – tiesiog nesusitvarkoma su viešaisiais finansais, valstybės biudžetu.
Tą nesusitvarkymą ant savo pečių neša pensininkai, kurių, kaip minėjau, maždaug 40 proc. skursta. Jų apie 40 tūkst. kasmet išeina iš šito pasaulio į geresnį, kur pensijų nebereikia, bet jie išeina iš skurdo.
Ką turite omenyje?
R. Lazutka: Į geresnį pasaulį, ten, kur pensijų nebemokame, todėl kad apie 40 tūkst. pensininkų kasmet išmiršta. O jiems vis žadama – tai 10 proc., tai dar 10 proc. Viskas auga: kainos auga, dirbančių žmonių atlyginimai auga, o mūsų pensinio amžiaus gyventojų pajamos sudaro tiktai apie 60 proc. darbingo amžiaus gyventojų pajamų.
Kodėl dabartinė tvarka netinkama?
Pagal dabartinę formulę, jeigu ji būtų tęsiama, kitąmet pensijos didėtų 8,5 proc. Kritikai jau kritikuoja ministrės planą ir klausia, kodėl negalima palikti dabartinės tvarkos bei tokio augimo, koks jis būtų. Kodėl reikia sukelti bangą ateinančiais metais? Jie prognozuoja, kad dar po metų bus dar didesnė banga, su kuria vėliau bus sunku susitvarkyti.
R. Lazutka: Kritikai yra tie, kurie vengia mokėti mokesčius. Valstybės biudžeto deficitas būtent todėl ir yra. Tie kritikai viešojoje erdvėje daugiausia yra verslo organizacijų atstovai. Jie saugo savo interesus, savo pelnus ir verslus nuo mokesčių. Todėl jie nenori, kad valstybė, didindama pensijas, kartu iškeltų valstybės biudžeto deficito klausimą.
Ką tada reikia daryti? Reikia daugiau surinkti mokesčių. Jie, kaip mokesčių mokėtojai, žinoma, tada sako, kad nereikėtų, todėl kad jiems nerūpi tie pensininkai, kurių, kaip minėjau, 40 tūkst. kasmet išeina į tą pasaulį, kur pensijų nebėra. Didelė jų dalis išeina iš skurdo. Niekas negali paneigti, kad Lietuvoje pensininkų skurdas yra vienas didžiausių.
Esame antroje vietoje po Latvijos pagal pensininkų skurdą Europos Sąjungoje. Tarkime, jeigu lyginame netgi su Lenkija, o ne su labai turtingomis šalimis, tai Lenkijoje vidutinė pensija dabar turbūt yra apie 1100 eurų, pas mus – turbūt apie 750 eurų. Tai kodėl mūsų pensininkai yra pasmerkti? Šitie kritikai tegul pasižvalgo plačiau ir atsako, kodėl yra tokie skirtumai.
Kaip jūs vertinate tą pirmąjį planą, kurį dabar pristato ministerija?
B. Gruževskis: Kad būtų aišku, pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai esu už indeksavimą ir už nuoseklų, kryptingą pensininkų gyvenimo lygio didinimą. Tai, ką turėtume daryti, turime daryti labai atsargiai ir atsakingai, kadangi šiuo metu Lietuvos ekonomika ir mūsų socialinė erdvė, taip pat ir politika, yra labai aukšto neapibrėžtumo laikotarpyje.
Tai, ką darome, turime labai atsakingai vertinti ir galvoti apie ateitį. Aš manau, kad padėtis nėra tokia sudėtinga, kaip profesorius Lazutka nupiešė. Manau, viskas yra šiek tiek paprasčiau.
Vis dėlto „Sodra“ turi savo nepriklausomą biudžetą. Dėl perviršio irgi viskas aiškiai pasakyta. Visiškai normalu, kad ministrė, matydama tam tikrą rezervą, svarsto apie jo panaudojimą. „Sodros“ rezervą mes turime, šiuo metu jis siekia jau beveik 2 milijardus ir pakankamai sparčiai padidėjo, ypač šiais metais dėl antros pakopos pinigų.
Į viską turime žiūrėti galvodami apie ateitį. Ir rezervas, ir tas perviršis nėra šios ar rytdienos pinigai. Tai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami galvojant apie laikotarpį po 10 metų ir vėliau. Iš vienos pusės, aišku, reikia didinti indeksavimą, reikia spartinti vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo lygio augimą, bet, iš kitos pusės, reikia galvoti apie ateitį.
Šitie pinigai, ypač rezervas, numatyti krizinėms situacijoms spręsti ir situacijoms po 10 metų ir daugiau. Šiandien jau turime skaičius. Orientuotis reikia į tokią situaciją: pavyzdžiui, šiemet pensinio amžiaus sulauks apie 40 tūkst. žmonių.
Ne visi gal išeis į pensiją, bet pensinio amžiaus sulauks apie 40 tūkst. O 25 metų amžiaus sulauks tiktai 29 tūkst. Didelis skirtumas. Atitinkamai, kuo toliau, tuo tas skirtumas dar didės. Aišku, kad mokėtojų bus mažiau, gavėjų bus daugiau. Tai visiems aišku ir suprantama.
Pirmiausia, atsakydamas į jūsų klausimą, sakau, kad tikrai galima šiek tiek spartinti indeksavimą, bet pirmiausia reikia kalbėti ne apie patį indeksavimą, o apie jo formą. Jeigu profesorius Lazutka akcentuoja pensininkų skurdą, tai toks indeksavimas pagal liniuotę, visiems vienodai, tik didina skurdą.
Paimkime pavyzdį: vieno pensininko pensija yra 1000 eurų, kito – 500. Padidiname visiems 10 proc. Jeigu iki indeksavimo skirtumas tarp jų buvo 500 eurų, tai po indeksavimo bus 550 eurų. Tokiu būdu santykinis skurdas, apie kurį profesorius kalbėjo, dar labiau padidės. Taip primityviai indeksuodami mes dar labiau didiname skurdą.
