Lukas Starkus
Po Lietuvą nusiaubusios audros tūkstančiai gyventojų vis dar susiduria su elektros tiekimo sutrikimais. Energetikos ministras tikina, kad „gudravimų“ skaičiuojant elektros dingimo laiką negali būti.
Kokios kompensacijos laukia verslų?
Jūsų kolega, žemės ūkio ministras, jau kalba, kad reikėtų kalbėti ir apie kompensacijas verslui, ne tik privatiems asmenims. Jūs jau esate užsiminęs, kad Energijos skirstymo operatorius (ESO) kompensuos iki 220 eurų. O kas laukia verslo?
L. Savickas: Galbūt dar apie kompensacijas patikslinsiu gyventojams. Įstatymas numato kompensavimą, nes dabar turime dvi kompensavimo sistemas. Yra tai, kas numatyta įstatymuose: nuo 72 valandų, kai gyventojai neturi elektros tiekimo, įstatymas numato privalomai išmokėti sumą, kuri varijuoja ir sieks tarp 35–45 eurų.
Papildomai yra sutarta su ESO, kad bus mokamos kompensacijos, papildančios tai, ką numato įstatymas, ir jos sieks iki 220 eurų. Čia jau būtų siejama su patirtomis išlaidomis: generatoriaus įsigijimu ar nuoma, kuru generatoriui, apgyvendinimo ir kitomis patirtomis išlaidomis.
Dabar, kalbant apie verslo segmentą, trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl ekstremaliosios situacijos, kuris jau numato galimybę kreiptis į Europos Komisiją.
Šiuo atveju prioritetas, be abejo, yra žemės ūkio sritis, kur patirti dideli nuostoliai ne tik dėl negalėjimo vykdyti veiklos kelias paras, bet ir dėl to, kad produkcijos tiesiog nebeįmanoma išsaugoti. Tuomet jau patiriami tiesioginiai nuostoliai.
Ar žemdirbiai gali kreiptis dėl nuostolių?
Ar galės kreiptis ne tik žemdirbiai, bet ir kitoks verslas, kuriam, pavyzdžiui, sutriko gamyba dėl to, kad neturi elektros? Jeigu tokių yra, ar turite skaičių, kiek iš tikrųjų yra nukentėjusių? Kol kas matėme, pavyzdžiui, ūkininką su 30 tūkst. viščiukų.
L. Savickas: Kol kas galbūt žemės ūkio ministras tikrai proaktyviai yra surinkęs savo matymą ir iššūkius, suradęs galimybę kreiptis dėl finansavimo, ir atitinkamai trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu buvo priimti sprendimai.
Kol kas jokių papildomų sprendimų arba iniciatyvų dėl tikslinės kitų verslo segmentų patirtos žalos Vyriausybėje nėra gauta, bet galbūt ministrai pagal savo valdymo sritis dar matys vienokį ar kitokį poreikį apie tai pradėti diskutuoti.
Viena vertus, tie, kurie neturi elektros, sako, kad vis tiek skaitliukai sukasi. Kita vertus, žmonės jau gauna pranešimus, kad elektra grįžo, nors taip neatsitiko. Jūs minėjote, kad neturėtų būti jokių gudravimų, bet ar jūs juos čia įžvelgiate? Kas čia vyksta?
L. Savickas: Galiu tik pakartoti, kad pozicija tikrai išlieka tokia, ir galiu nuraminti gyventojus, kad ta žinutė aiškiai nusiųsta ir, mano supratimu, iš vadovybės tikrai yra išgirsta. Tikriausiai didesnė dalis čia yra susijusi su techninėmis savybėmis, kaip šis procesas vykdomas.
Aukštesnės įtampos liniją atstačius, joje yra numatytas kiekis klientų, ir bandant ją atstatyti po to paaiškėja, kad toliau, einant į žemesnę įtampą, taip pat yra dar vienas tinklo nutrūkimas.
Tuomet daliai gyventojų tiekimas atsistato, tarkime, 5 tūkst., o dar atrandame 200 ar kelis vienetus, kuriems dėl tolesnių trūkių tinkle turi būti atlikti papildomi darbai.
Aiški žinutė, kad tokiu atveju turi būti užtikrinama, jog termino skaičiavimas būtų vykdomas pagal faktą. Jeigu ir informavimo sistemoje įsivėlė vienoks ar kitoks sutrikimas, ESO turi užtikrinti iš savo pusės, kad būtų matoma faktinė situacija.
Ar bus pareikštas nepasitikėjimas ESO vadovu?
Kokia yra tikimybė, kad, pavyzdžiui, pareikštumėte nepasitikėjimą ESO vadovu Renaldu Radvila?
L. Savickas: Aš suprantu to klausimo norą surasti kaltą ir šiuo atveju siūlyčiau tą klausimą atidėti ir prie jo grįžti tuomet, kai matysime galutinį rezultatą, kaip pavyko susitvarkyti. Šiandien pats prioritetas yra tinklo atstatymas. Reikia nepamiršti, kad yra tūkstančiai žmonių, kurie šiandien dirba labai sunkų ir pavojingą darbą.
Tikrai manau, kad reikia padėkoti ir patiems inžinieriams, kurie jau kelintą parą dideliu tempu dirba sudėtingą darbą. Norisi, kad jų motyvacija išliktų pakankama sparčiam darbui, kad galėtume tikrai išspausti kiekvieną minutę ir užtikrinti elektros tiekimą.
Buvęs energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis sakė, kad kaip tik neturėtų būti iš ESO daromas atpirkimo ožys. Jis kalba apie tai, kad merai dabar baksnoja pirštais, kai patys nieko nepadarė, kad tas pats centralizuotas vandens tiekimas turėtų alternatyvų energijos šaltinį, ir kliovėsi tik vienu laidu. Ar ir jūs matytumėte, kad čia tikrai yra daugiau vietų, kur buvo nepadaryti darbai, ir merai neturėtų vien tik rodyti pirštais į ESO?
L. Savickas: Tai yra labai daugiasluoksnis klausimas, nes kiekvienas turi sau dedikuotų uždavinių. Čia daug kalbėta apie ryšio sutrikimus. Ryšių operatoriai, operuojantys stoteles, turi užduotį pagalvoti apie tai, kas nutiktų, jeigu tinklo elektra jų stočių nepasiektų. Vandens tiekimo operatoriai – taip pat.
Tuo pačiu pačiam operatoriui reikia dėti pastangas, kad būtų minimalizuota tikimybė, jog sutriks elektros tiekimas. Taip, tai yra uždaviniai, kurie paliečia ne tik vieną įmonę, bet daugybę įstaigų – tiek nacionalinių, tiek regioninių.
