Kamilė Lukauskytė
Karaliaus Haraldo V ir karalienės Sonjos meilės istorija – lyg iš filmo. Jų romanas buvo vienas reikšmingiausių šiuolaikinės karališkųjų šeimų istorijos meilės pasakojimų, prisidėjęs prie Europos monarchijų modernizavimo laikais, kai buvo sunkiai įsivaizduojama, kad kronprincas galėtų vesti paprastą merginą.
Heraldo ir Sonjos meilės istorija yra dramatiška ir įspūdinga – ji tapo pavyzdžiu, kad meilė peržengia bet kokias ribas.
9 metus kovojo su tėvu, kad leistų vesti
Devynerius metus kronprincas Haraldas kovojo, mėgindamas įtikinti savo tėvą, karalių Olafą V, leisti jam vesti Sonją.
XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai vyko šios istorijos veiksmas, tokia santuoka buvo laikoma galima monarchijos pabaigos pradžia.
Teigiama, kad Haraldas tėvui pasakė, jog, jei karališkasis dvaras nesuteiks palaiminimo jų santuokai, jis atliks savo pareigą kaip karalius, tačiau visą likusį gyvenimą liks nevedęs.
Pora pirmą kartą susitiko 1959 metais, kai Haraldas pakvietė Sonją į pokylį, skirtą jo Norvegijos karo akademijos baigimo proga.
Vėlesniais metais jų jausmai stiprėjo slapta, abu vėliau apibūdino savo ryšį kaip meilę iš pirmo žvilgsnio. Kai jų santykiai tapo vieši, daugelis manė, kad karalius Olafas ir jo patarėjai niekada neleis šioms vestuvėms įvykti.
Po beveik dešimtmečio, praleisto slepiant savo jausmus ir kovojant dėl teisės būti kartu, 1968 metų kovą karalius Olafas V suteikė porai savo palaiminimą. Tų pačių metų rugpjūčio 29 dieną Haraldas ir Sonja susituokė Oslo katedroje.
Nepaisant ilgo ir sudėtingo kelio iki altoriaus, norvegai jaunavedžius priėmė itin šiltai, o jų istorija pelnė visuomenės pagarbą ir susižavėjimą, o jų santuoka truko net 60 metų, iki pat karaliaus Haraldo V mirties.
Apie karaliaus Haraldo V mirtį pranešta rugpjūčio 28 dieną, penktadienį. Rūmai informavo, kad karaliaus gyvybė užgeso penktadienio rytą.
