Kamilė Lukauskytė
Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pareiškė, kad Maskva esą nenori karo su NATO ar Vokietija, tačiau tuo pat metu tvirtino, jog dabartinėje situacijoje Rusija jau kariauja su Aljansu. Tokie diplomato pareiškimai nuskambėjo aptariant augančią įtampą tarp Maskvos ir Berlyno bei kaltinimus dėl galimos Rusijos žvalgybos veiklos Vokietijoje.
Vienas pareiškimas – dvi skirtingos žinutės
S. Nečajevas naujame interviu atmetė Vokietijos kaltinimus, esą Rusija susijusi su praėjusį mėnesį Leipcigo–Halės oro uoste mėgintu įvykdyti išpuoliu.
Pasak ambasadoriaus, Rusijai mestiems kaltinimams esą nepateikta pakankamai įrodymų. Jis taip pat tikino, kad Maskva neturi tikslo provokuoti Vokietijos gyventojų ar šalies valdžios.
Diplomatas pabrėžė, kad Rusija nenorinti tiesioginio konflikto su Vokietija.
„Nenorime karo su NATO, nenorime karo su Vokietija“, – pareiškė jis.
Tačiau netrukus ambasadoriaus retorika pasisuko kita kryptimi.
„Dabartinėje situacijoje mes kariaujame su NATO“
S. Nečajevas aiškino, kad NATO valstybės, tarp jų ir Vokietija, aktyviai remia Ukrainą. Dėl šios paramos, anot jo, Aljanso šalys tampa konflikto dalyvėmis.
„Dabartinėje situacijoje mes kariaujame su NATO“, – sakė Rusijos ambasadorius.
Tai – politinis Maskvos atstovo vertinimas, o ne oficialus NATO pareiškimas apie tai, kad Aljansas yra tiesioginiame kare su Rusija.
Vis dėlto tokia formuluotė išsiskiria tuo, kad vienu metu kalbama apie nenorą kariauti su NATO, o kitu – teigiama, kad karas su Aljansu jau vyksta.
Konfliktas su Vokietija tampa vis aštresnis
Ambasadoriaus komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Vokietijos santykiai išlieka itin įtempti.
Vokietijos pareigūnai Rusijai priskyrė atsakomybę už incidentą Leipcigo–Halės oro uoste, kuriame buvo aptikti sprogmenimis pakrauti dronai. Pats išpuolis žalos nepadarė – netoli Ukrainos orlaivio buvęs sprogstamasis užtaisas nesprogo.
Berlynas dėl incidento ėmėsi atsakomųjų priemonių. Vokietija nurodė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos namus Berlyne.
Maskva į tai atsakė savo priemonėmis – buvo uždrausta Vokietijos Goethe’s instituto atstovybių veikla Rusijoje.
Taigi diplomatinė įtampa persikėlė ne tik į politinių pareiškimų lygmenį, bet ir į konkrečius abiejų valstybių veiksmus.
Kaltinimus dėl oro uosto incidento Rusija neigia
S. Nečajevas tvirtino, kad Maskva nėra atsakinga už bandymą panaudoti sprogmenis Leipcigo–Halės oro uoste.
Jo teigimu, jeigu Rusija iš tiesų būtų siekusi sukelti rimtų problemų Vokietijoje, situacija esą galėjo būti kur kas pavojingesnė.
Tačiau Vokietijos pozicija yra priešinga – Berlynas mano, kad už sprogmenimis aprūpintų dronų atsiradimą rytinėje šalies dalyje gali būti atsakingos Rusijos žvalgybos tarnybos.
Todėl ambasadoriaus pasisakymai vertintini platesniame politiniame kontekste, kuriame Maskva ir Vakarų valstybės viena kitai vis dažniau reiškia kaltinimus dėl šnipinėjimo, sabotažo ir kitų hibridinių veiksmų.
Maskvos retorika dėl NATO tampa vis aštresnė
Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios nuolat kritikuoja NATO valstybių karinę ir politinę paramą Kyjivui.
Kremlius NATO paramą Ukrainai dažnai pateikia kaip tiesioginį Vakarų įsitraukimą į konfliktą. Tuo metu NATO šalys pabrėžia, kad pagalba Ukrainai skirta jos teisei gintis nuo Rusijos agresijos užtikrinti.
S. Nečajevo pareiškimas šią Maskvos poziciją išreiškia itin tiesiai – diplomatas vienu metu kalba apie nenorą pradėti karą su Aljansu, tačiau kartu teigia, kad Rusija su NATO jau kariauja.
Būtent ši prieštaringa žinutė ir atkreipia dėmesį: retorika, kuri anksčiau dažnai buvo pateikiama kaip perspėjimas apie galimą konfliktą, dabar iš Rusijos diplomato lūpų nuskambėjo kaip dabartinės situacijos apibūdinimas.
Vakarų valstybės atidžiai stebi Maskvos pareiškimus
Nors ambasadoriaus žodžiai savaime nereiškia, kad NATO ir Rusija pradėjo tiesioginį karinį konfliktą, tokia retorika rodo, kokiu tonu Maskva vertina Vakarų paramą Ukrainai.
Tuo pat metu Vokietijoje daugėja dėmesio galimoms diversijoms, žvalgybinei veiklai ir kitoms grėsmėms, kurios gali būti susijusios su karu Ukrainoje.
Todėl S. Nečajevo pareiškimas tapo dar vienu signalu, kad santykiai tarp Rusijos ir NATO valstybių išlieka itin įtempti. Jo žodžiai apie „karą su NATO“ skamba ypač grėsmingai, nors pats ambasadorius kartu tikina, kad Maskva nenori tiesioginio karo su Aljansu ar Vokietija.
