Kamilė Lukauskytė
Rusijos ir Vokietijos santykiuose – dar vienas pavojingas retorikos šuolis. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vokietijos veiksmai po incidento Leipcigo/Halės oro uoste esą gali būti laikomi „realaus karo pradžia“.
Maskvos atstovo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Berlynas Rusijai priskyrė atsakomybę už incidentą, o abi šalys viena po kitos ėmėsi diplomatinių atsakomųjų veiksmų.
Lavrovas apkaltino Berlyną pavojingu žingsniu
S. Lavrovas itin griežtai įvertino Vokietijos sprendimus po incidento Leipcigo/Halės oro uoste. Pasak jo, Vokietijos pareigūnai Rusiją apkaltino dėl drono, tačiau, jo teigimu, nebuvo atliktas pakankamas tyrimas.
Būtent šią situaciją Rusijos diplomatijos vadovas susiejo su platesne Vokietijos politika Maskvos atžvilgiu.
Lavrovas teigė, kad tokie veiksmai, kartu su sprendimais riboti Rusijos diplomatinį ir kultūrinį buvimą Vokietijoje, esą žymi naują konflikto etapą.
„Tai, plačiąja prasme, yra realaus karo pradžia“, – pareiškė Rusijos ministras.
Tai itin griežta formuluotė, tačiau svarbu pabrėžti, kad ji atspindi būtent Maskvos poziciją. Vokietija ir NATO nėra paskelbusios, kad tarp jų ir Rusijos prasidėjo tiesioginis karas.
Pirštu parodė į Vokietijos kanclerį
S. Lavrovas savo pasisakyme atskirai kritikavo Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą.
Rusijos ministras pareiškė, kad Vokietijos vadovas esą eina link karo paskelbimo Rusijai. Tokius kaltinimus Maskva grindžia Berlyno sprendimais stiprinti šalies karinį potencialą ir aktyviai remti Ukrainą.
Lavrovas taip pat apkaltino F. Merzą neva nepasimokius iš istorijos.
Rusijos diplomatijos vadovas savo retorikoje netgi panaudojo itin jautrius istorinius palyginimus, kalbėdamas apie laikotarpį prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jo teigimu, dabartiniai Vokietijos veiksmai primena kai kuriuos to meto sprendimus.
Konflikto centre – paslaptingas dronas
Visa ši diplomatinė krizė įsiplieskė po incidento Leipcigo/Halės oro uoste.
Vokietijos pareigūnai Rusiją susiejo su dronu, kuriame buvo aptikta sprogstamoji medžiaga. Berlynas šį įvykį vertina kaip galimos Rusijos hibridinės veiklos dalį.
Maskva kaltinimus kategoriškai atmeta ir tvirtina, kad Vokietijos pusė nepateikė pakankamai įrodymų.
Po incidento Vokietija nusprendė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje bei Rusijos kultūros centrą Berlyne. Maskva į šiuos sprendimus atsakė savo priemonėmis – paskelbė apie Goethe’s instituto centrų Rusijoje uždarymą.
Taigi tai, kas iš pradžių atrodė kaip atskiras incidentas, greitai peraugo į platesnį diplomatinį konfliktą.
Maskva vėl prabilo apie „istorijos pamokas“
Lavrovo retorikoje istorija užėmė ypatingą vietą.
Rusijos ministras teigė, kad Vokietijos sprendimai uždaryti Rusijos diplomatines ir kultūrines institucijas esą primena veiksmus, kurių buvo imtasi prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Maskvos atstovas taip pat pareiškė, kad dalis Europos politinių lyderių ateityje gali prarasti savo pozicijas, nes, jo vertinimu, jų politika neatitinka Europos visuomenių interesų.
Tokie pareiškimai rodo, kad konfliktas jau peržengia įprastų diplomatinių kaltinimų ribas – abi pusės vis dažniau kalba apie platesnę strateginę konfrontaciją.
Berlynas ir Maskva tolsta vienas nuo kito
Pastaraisiais metais Rusijos ir Vokietijos santykiai smarkiai pablogėjo. Vokietija tapo viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o Maskva Berlyno politiką vis dažniau pateikia kaip tiesioginę grėsmę Rusijos interesams.
Tuo metu Vokietijos valdžia daug dėmesio skiria galimoms Rusijos žvalgybos, sabotažo ir kitoms hibridinėms operacijoms.
Būtent todėl incidentai, susiję su dronais ar įtariama sabotažo veikla, Vokietijoje vertinami itin jautriai.
Retorika tampa vis pavojingesnė
S. Lavrovo pareiškimai savaime nereiškia, kad Rusija ir Vokietija pradėjo tiesioginį karinį konfliktą. Tačiau jie rodo, kaip smarkiai paaštrėjo Maskvos retorika Berlyno atžvilgiu.
„Realaus karo pradžios“ paminėjimas, kaltinimai Vokietijos kancleriui ir nuorodos į Antrąjį pasaulinį karą – itin griežti signalai iš Rusijos diplomatijos vadovo.
Kol kas konfliktas išlieka politinis ir diplomatinis, tačiau incidentas Leipcigo oro uoste tapo dar vienu tašku, kuriame susikirto Maskvos ir Berlyno interesai.
O svarbiausia – abi pusės šią istoriją pasakoja visiškai skirtingai. Vokietija kalba apie grėsmes ir galimą Rusijos hibridinę veiklą, o Maskva kaltina Berlyną provokacijomis ir pavojingu eskalavimu.
