Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Po šūvių Anykščių rajone prisiminta skaudi byla: pareigūnas į moterį paleido 5 šūvius

Pasidalinkite

Po skaudžios nelaimės Anykščių rajone, kai į „Aro“ pareigūnus šovęs 75 metų vyras buvo nukautas atsakomąja ugnimi, prisiminta kita rezonansinė istorija. Prieš kelerius metus Vilniaus rajone tarnybos metu policijos pareigūnas paleido penkis šūvius į agresyviai besielgusią moterį. Ji įvykio vietoje mirė.

Ši istorija vėliau persikėlė į teismus ir tapo rimtu išbandymu tiek pačiam pareigūnui, tiek policijos institucijai. Galiausiai byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 2026 metų gegužę paskelbė galutinį verdiktą.

Į iškvietimą atvykę pareigūnai susidūrė su agresyvia moterimi

Tragiškas įvykis Vilniaus rajone įvyko 2023 metų gruodžio 12 dieną Baraškių kaime.

Policijai buvo pranešta apie agresyviai besielgiančią moterį, kuri buvo užpuolusi į įvykio vietą atvykusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Policijos duomenimis, moteris mediką sužalojo kastuvu ir apgadino greitosios pagalbos automobilį.

Atvykus policijos pareigūnams, situacija taip pat nebuvo suvaldyta. Moteris pareigūnus puolė su peiliu. Bandant ją sustabdyti buvo panaudotos įvairios specialiosios priemonės.

Pirmiausia bandyta panaudoti kitas priemones

Prieš panaudojant tarnybinį ginklą pareigūnai mėgino moterį sustabdyti kitais būdais.

Buvo panaudotos dujos ir elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Policijos duomenimis, iš elektros impulso įrenginio buvo atlikti keturi šūviai, tačiau moters tai nesustabdė.

Teisminiuose dokumentuose vėliau buvo vertinama ir tai, kokias kitas galimybes pareigūnai turėjo konkrečioje situacijoje. Byloje buvo nagrinėjama, ar ginklo panaudojimas buvo neišvengiamas ir ar pareigūnas tinkamai įvertino kilusią grėsmę.

Pareigūnas paleido penkis šūvius

Galiausiai Specialiosios parengties skyriaus pareigūnas Darius Šerpytis panaudojo tarnybinį pistoletą.

Į moterį buvo paleisti penki šūviai. Policijos informacijoje nurodyta, kad ji įvykio vietoje mirė.

Per incidentą taip pat buvo sužalotas vienas policijos pareigūnas. Nukentėjo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojas.

Tuo metu policija pabrėžė, kad pareigūnas veikė gindamasis nuo peiliu ginkluotos moters. Tačiau dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prasidėjo ilgas teisinis procesas

Pareigūnui buvo pareikšti kaltinimai dėl nužudymo viršijant būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad pareigūnas galėjo panaudoti kitas priemones ir kad nebuvo neišvengiamos būtinybės panaudoti šaunamąjį ginklą. Tuo metu pareigūno gynėjas teigė priešingai – jo vertinimu, situacija buvo tokia pavojinga, kad ginklo panaudojimas buvo būtinas.

Byloje taip pat buvo vertinama, ar moters elgesį lėmė jos sveikatos būklė ir ar policijos veiksmai turėjo įtakos situacijos eskalacijai.

Teismas pareigūną išteisino

2025 metų pradžioje Vilniaus apygardos teismas D. Šerpytį išteisino. Teismas nustatė būtinosios ginties aplinkybes ir bylą dėl nužudymo nutraukė, o dėl piktnaudžiavimo tarnyba pareigūnas taip pat buvo išteisintas.

Tačiau tuo istorija nesibaigė.

Prokuratūra ir žuvusios moters artimieji sprendimą apskundė. Byla pasiekė Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2025 metų spalį taip pat paliko galioti išteisinamąjį sprendimą.

Galutinį tašką padėjo Aukščiausiasis Teismas

2026 metų gegužę byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Generalinė prokuratūra ir žuvusios moters sūnūs siekė, kad byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo. Tačiau LAT kasacinius skundus atmetė.

Teismas paliko galioti žemesnių instancijų sprendimus, tačiau šiek tiek pakeitė teisinį pagrindą: byla dėl nužudymo buvo nutraukta ne dėl būtinosios ginties, o nustačius, kad pareigūnas veikė vykdydamas savo profesines pareigas.

LAT pabrėžė, kad pareigūnai buvo iškviesti dėl realios grėsmės medikams, o situacijoje prieš panaudojant ginklą buvo mėginta naudoti ir kitas specialiąsias priemones.

Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Žuvusios moters sūnūs prašė 100 tūkst. eurų

Bylos metu teisinis ginčas buvo susijęs ne tik su pareigūno veiksmais, bet ir su žuvusiosios artimųjų reikalavimais.

Jos du sūnūs buvo pateikę civilinį ieškinį ir iš policininko bei Lietuvos valstybės prašė priteisti iš viso 100 tūkst. eurų, po 50 tūkst. eurų kiekvienam.

Taip pat buvo prašoma atlyginti laidotuvių, advokato ir kitas išlaidas.

Tačiau po galutinio teismo sprendimo baudžiamoji byla pareigūno atžvilgiu buvo baigta.

Po Anykščių įvykio istorija vėl atsidūrė dėmesio centre

Būtent dėl to, kad Anykščių rajone vėl teko panaudoti mirtiną jėgą, ši ankstesnė byla dar kartą prisiminta viešojoje erdvėje.

Anykščiuose situacija buvo kitokia: policijos duomenimis, 75 metų vyras grasino ginklu, nevykdė pareigūnų reikalavimų, o atvykus „Aro“ pareigūnams nukreipė į juos ginklą ir iššovė. Pareigūnai atsakė ugnimi.

Abiem atvejais mirtinos jėgos panaudojimas tapo sudėtingų teisinių ir visuomeninių klausimų objektu. Tačiau Vilniaus rajono istorijoje teisinis procesas jau baigtas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai patvirtino, kad D. Šerpytis baudžiamąja tvarka atsakomybės už šį įvykį nepatirs.

Teismų sprendimas – svarbus ir policijos darbui

Ši byla buvo atidžiai stebima ir policijos bendruomenėje. Teismų sprendimai paliečia platesnį klausimą – kokiomis aplinkybėmis pareigūnas gali panaudoti tarnybinį ginklą, kai kyla tiesioginė grėsmė jam pačiam, kolegoms ar kitiems žmonėms.

LAT galutinis sprendimas šioje byloje nereiškia, kad kiekvienas panašus atvejis automatiškai būtų vertinamas taip pat. Teismas pabrėžė, kad kiekvienoje situacijoje turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės ir tai, ar buvo sąlygos, leidusios pareigūnui veikti tokiu būdu.

Tačiau viena rezonansinė istorija jau baigta: penki šūviai Vilniaus rajone tapo ilgo teisinio proceso centru, kuris pasibaigė galutiniu pareigūno išteisinimu.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.