Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje pensijos pastaraisiais metais augo gana sparčiai, tačiau iki 1000 eurų vidutinės senatvės pensijos dar trūksta nemažai. Vis dėlto ekonomistai jau skaičiuoja, kokios pensijos reikėtų, kad senjorų gyvenimo lygis būtų artimesnis dirbančių žmonių gyvenimo lygiui.
Vienas ekonomistas mano, kad Lietuva turėtų kelti gerokai ambicingesnį tikslą nei dabartinis Vyriausybės siekis. Jo vertinimu, vidutinė pensija galėtų siekti maždaug 1000 eurų, tačiau tam reikėtų ne tik didesnio pensijų augimo, bet ir papildomų valstybės finansinių išteklių.
Pensijos jau didėja, tačiau iki 1000 eurų dar toli
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745 eurus. Ją gauna beveik 640 tūkst. žmonių. Pagal 2026 metų antrojo ketvirčio duomenis vidutinė senatvės pensija sudaro apie 46,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Tai reiškia, kad iki 1000 eurų vidurkio dar trūksta maždaug 255 eurų.
Tačiau svarbu suprasti, kad kalbama būtent apie vidutinę pensiją, o ne apie sumą, kurią gaus kiekvienas senjoras. Konkreti žmogaus pensija priklauso nuo jo stažo, sukauptų pensijų apskaitos vienetų ir kitų aplinkybių.
Vyriausybės tikslas – ne 1000, o 50 procentų atlyginimo
Oficialiai valdžia šiuo metu nėra pažadėjusi, kad vidutinė pensija artimiausiais metais pasieks 1000 eurų.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytas kitas tikslas – iki 2028 metų vidutinę senatvės pensiją priartinti prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas.
Ši riba svarbi todėl, kad augant atlyginimams kartu turėtų augti ir pensijos.
Pavyzdžiui, jeigu 50 proc. riba būtų taikoma jau dabar, vidutinė pensija turėtų būti apie 794 eurus. Tai būtų maždaug 49 eurais daugiau nei dabartinis vidurkis.
Tačiau 2028 metais reikalinga suma bus didesnė, nes iki tol turėtų augti ir atlyginimai.
2028 metais vidutinė pensija galėtų priartėti prie 900 eurų
Finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad 2028 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis prieš mokesčius galėtų siekti apie 2918,5 euro.
Jeigu tuo metu būtų taikomi 2026 metų mokesčiai, atlyginimas į rankas sudarytų apie 1765,69 euro.
Pusė tokios sumos būtų maždaug 883 eurai.
Tai reiškia, kad net įgyvendinus dabartinį 50 proc. tikslą, vidutinė pensija 2028 metais nebūtinai siektų 1000 eurų. Ji pagal tokį teorinį skaičiavimą būtų arčiau 900 eurų.
Ekonomistas mano: 50 proc. – per mažai
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka į dabartinį Vyriausybės tikslą žvelgia kritiškai.
Jo nuomone, 50 proc. atlyginimo nėra pakankama riba, kad žmogaus gyvenimo lygis išėjus į pensiją pernelyg nesumažėtų.
Ekonomistas siūlo orientuotis ne į 50 proc., o į maždaug 60–65 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Būtent toks santykis, jo vertinimu, leistų kalbėti apie maždaug 1000 eurų vidutinę pensiją.
Tai nėra Vyriausybės pažadas, kad 1000 eurų pensija bus mokama konkrečiais metais. Tai – ekonomisto vertinimas, kokio dydžio pensija būtų reikalinga norint išlaikyti artimesnį gyvenimo lygį.
Lietuvos bankas įspėja: didesnėms pensijoms reikės daugiau pinigų
Čia atsiranda kita medalio pusė.
Lietuvos banko skaičiavimu, vien dabartinės pensijų indeksavimo tvarkos gali neužtekti net Vyriausybės 50 proc. tikslui.
Pagal dabartinį scenarijų 2028 metais vidutinė pensija turėtų sudaryti beveik 48 proc. vidutinio atlyginimo į rankas.
Norint pasiekti 50 proc., pensijas reikėtų didinti papildomai. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad toks papildomas padidinimas vien 2028 metais pareikalautų daugiau kaip 350 mln. eurų papildomų lėšų.
Dar svarbiau – tai būtų ne vienkartinė išlaida.
Didesnes pensijas reikėtų finansuoti ir vėlesniais metais. Lietuvos bankas perspėja, kad jeigu papildomų nuolatinių pajamų pensijoms nebūtų rasta, ilgainiui „Sodros“ finansinė padėtis galėtų tapti sudėtingesnė.
Skaičiuojama, kad jau 2031 metais „Sodros“ išlaidos galėtų viršyti pajamas, jeigu būtų padidintas pensijų ir atlyginimų santykis, tačiau nebūtų surasta papildomų ilgalaikių pajamų.
Pensijos augimas vis dėlto nesustoja
Nepaisant diskusijų dėl 1000 eurų ribos, pensijos Lietuvoje ir toliau didėja.
2026 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo maždaug 80 eurų – iki 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą vidutinė pensija pasiekė apie 810 eurų. Pensijų didinimui valstybės biudžete numatyta šimtai milijonų eurų.
Prognozuota, kad 2026 metais vidutinė senatvės pensija sudarys apie 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, o pensija turintiems būtinąjį stažą – apie 51,1 proc.
Taigi dabartinė sistema jau juda link 50 proc. ribos.
Ar 1000 eurų pensija Lietuvoje taps realybe?
Trumpas atsakymas – tai įmanoma, tačiau šiuo metu nėra pagrindo sakyti, kad 1000 eurų vidutinė pensija bus pasiekta konkrečiais artimiausiais metais.
Tam įtakos turės ne tik politikų sprendimai, bet ir atlyginimų augimas, ekonomikos būklė, infliacija, dirbančiųjų skaičius bei „Sodros“ pajamos.
Jeigu atlyginimai sparčiai didės, 50 proc. riba automatiškai kils ir eurais. Kita vertus, norint pasiekti 60–65 proc. santykį, kurį mini R. Lazutka, reikėtų dar didesnių išlaidų pensijoms.
Todėl klausimas apie 1000 eurų pensiją iš esmės tampa klausimu ne tik apie senjorų pajamas, bet ir apie tai, kiek visuomenė bus pasiruošusi skirti pensijų sistemai finansuoti.
Kol kas aišku viena: 1000 eurų vidutinė pensija Lietuvoje jau nėra visiškai neįsivaizduojamas skaičius, tačiau tai nėra artimiausiam laikui valdžios pažadėta suma. Dabartinis oficialus kelias pirmiausia veda link 50 proc. vidutinio atlyginimo į rankas ribos, o ambicingesnė 1000 eurų pensija reikalautų papildomų sprendimų ir nuolatinių pajamų šaltinių.
