Vokietijos politikoje pastaruoju metu netrūksta pokyčių, o augantis nepasitenkinimas tradicinėmis partijomis kursto vis daugiau diskusijų apie šalies ateitį. Šiame kontekste Vaidas Žemaitis paskelbė provokuojantį vertinimą – esą Vokietijoje rinkimus laimi ne vien konkreti politinė jėga, bet pats Vladimiras Putinas.
Tai – ne pažodinis teiginys apie Rusijos prezidento dalyvavimą Vokietijos rinkimuose. Žemaičio vartojama frazė yra jo politinė interpretacija, kuria jis sieja Vokietijos visuomenės nuotaikas, augantį nepasitikėjimą valdžia ir geopolitinę situaciją su Rusijos interesais.
Kodėl būtent Putinas?
Žemaičio paskelbto teksto esmė – mintis, kad Vokietijos vidaus politiniai pokyčiai gali būti naudingi Maskvai.
Jo vertinimu, kuo labiau Vokietijos visuomenė skyla, tuo daugiau galimybių atsiranda jėgoms, kurios kritiškiau vertina dabartinę Vokietijos užsienio politiką ir paramą Ukrainai.
Tokį požiūrį jis sieja su platesniu Europos politiniu procesu – didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu, ekonominiais sunkumais ir diskusijomis dėl karo Ukrainoje.
Todėl provokuojanti frazė apie Putiną čia naudojama kaip politinė metafora: jeigu dėl vidinių konfliktų silpnėja Vakarų vienybė, Maskva iš to gali turėti naudos.
Vokietijoje stiprėja politinė poliarizacija
Vienas svarbiausių Vokietijos politinio gyvenimo reiškinių – augantis palaikymas dešiniajai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Ši politinė jėga tapo viena svarbiausių Vokietijos politinės sistemos dalių, o jos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo tradicinių šalies partijų.
Būtent tai ir kelia daugiausia diskusijų.
AfD atstovai griežčiau kritikuoja dalį dabartinės Vokietijos politikos, įskaitant migracijos politiką, energetikos sprendimus bei kai kuriuos sprendimus dėl paramos Ukrainai.
Žemaičio interpretacijoje šie procesai vertinami kaip platesnio Europos politinio persigrupavimo dalis.
Energetika tapo viena svarbiausių temų
Vokietijos politinių diskusijų centre pastaraisiais metais atsidūrė ir energetika.
Karas Ukrainoje privertė šalį iš naujo įvertinti savo energetinius ryšius su Rusija. Ilgą laiką Vokietijos ekonomika buvo glaudžiai susijusi su rusiškomis dujomis, todėl energetinių santykių pokytis turėjo pasekmių ir verslui, ir gyventojams.
Kylančios energijos kainos, pramonės konkurencingumo problemos ir diskusijos dėl energetikos politikos tapo derlinga dirva politiniams ginčams.
Žemaičio vertinimu, būtent tokios problemos gali didinti visuomenės nepasitenkinimą ir suteikti daugiau galimybių politinėms jėgoms, siūlančioms kitokią kryptį.
Ar tai reiškia, kad Vokietija nusisuka nuo Ukrainos?
Nebūtinai.
Čia svarbu atskirti politines prognozes nuo realių Vokietijos užsienio politikos sprendimų.
Vokietija išlieka viena svarbiausių Europos valstybių, remiančių Ukrainą. Todėl teiginys, kad kiekvienas AfD reitingų augimas automatiškai reiškia Vokietijos paramos Ukrainai pabaigą, būtų pernelyg kategoriškas.
Tačiau politinės nuotaikos iš tiesų gali keistis, o visuomenės požiūris į karą, išlaidas gynybai, migraciją ir energetiką tampa vis svarbesniu rinkimų klausimu.
Būtent šį procesą ir bando akcentuoti Žemaitis.
„Putino pergalė“ – politinė metafora
Įdomiausia Žemaičio teiginio dalis slypi ne pažodiniame žodžių „rinkimus laimi Putinas“ supratime.
Rusijos prezidentas Vokietijos rinkimuose nekandidatuoja.
Todėl frazė turi kitą prasmę – kalbama apie galimą Maskvos naudą iš politinių procesų Vokietijoje.
Jeigu viena didžiausių Europos valstybių tampa labiau susiskaldžiusi, jeigu visuomenėje stiprėja abejonės dėl pagalbos Ukrainai ir jeigu tradicinės partijos praranda dalį rinkėjų, Rusijai tai gali būti politiškai naudinga.
Tai ir yra pagrindinė Žemaičio mintis.
Kodėl ši tema svarbi ir Lietuvai?
Vokietijos politiniai pokyčiai Lietuvai nėra tolima problema.
Vokietija yra viena svarbiausių NATO valstybių Europoje ir reikšminga Lietuvos saugumo partnerė. Todėl bet kokie didesni pokyčiai Berlyno politikoje gali turėti įtakos viso regiono saugumo politikai.
Ypač tai aktualu kalbant apie NATO rytinio flango stiprinimą, paramą Ukrainai ir Europos gynybos finansavimą.
Dėl to Vokietijos rinkimų rezultatai Lietuvoje stebimi gerokai atidžiau nei įprastos kitos užsienio valstybės vidaus politikos permainos.
Žemaičio žinutė – apie daugiau nei vieną partiją
Galiausiai V. Žemaičio teiginį galima suprasti kaip platesnį klausimą: kas nutinka Europai, kai visuomenės pradeda nusivilti tradicinėmis politinėmis jėgomis?
Vokietija šiuo požiūriu tampa vienu iš svarbiausių pavyzdžių.
Didėjantis politinis susiskaldymas, ekonominiai iššūkiai, migracijos klausimas, energetika ir karas Ukrainoje vienu metu spaudžia šalies politinę sistemą.
Todėl frazė „Vokietijoje rinkimus laimi Putinas“ pirmiausia yra provokuojantis politinis pareiškimas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į vieną galimą tokio proceso pasekmę – kuo labiau silpnėja Vakarų politinis susitelkimas, tuo daugiau erdvės atsiranda Rusijos įtakai.
Ar toks scenarijus iš tiesų išsipildys, priklausys ne nuo vienos partijos reitingų, o nuo to, kokią kryptį Vokietijos rinkėjai pasirinks ateinančiuose politiniuose sprendimuose.





