Kamilė Lukauskytė
Ukrainos kariuomenės Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi, geriau žinomas šaukiniu „Madyar“, išsakė griežtą perspėjimą Vakarams. Jo teigimu, NATO valstybės gali pernelyg pasitikėti savo pasirengimu šiuolaikiniam karui, o Rusijos bandymas smogti Baltijos šalims galėtų tapti itin greitu scenarijumi.
Brovdi vertinimu, būtent Baltijos valstybės dėl savo geografinės padėties gali atsidurti ypač sudėtingoje situacijoje. Jo minima trijų dienų riba – ne oficiali NATO ar žvalgybos prognozė, o Ukrainos karininko perspėjimas, paremtas jo patirtimi kare ir šiuolaikinio konflikto vertinimu.
„Madyar“: Vakarai per daug pasitiki savo pasirengimu
Brovdi pagrindinė žinutė – NATO valstybės, jo manymu, nepakankamai įvertina tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė karo pobūdis.
Ukrainoje Rusijos ir Ukrainos kariuomenės susiduria su didžiuliu bepiločių orlaivių naudojimu. Dronai tapo nebe pagalbine priemone, o vienu svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų.
Todėl, Brovdi manymu, Vakarų kariuomenėms neužtenka turėti modernių naikintuvų, tankų ar raketų sistemų. Reikia pasiruošti konfliktui, kuriame dangų nuolat stebi ir puola tūkstančiai skirtingų tipų bepiločių.
Būtent čia jis įžvelgia vieną didžiausių NATO pažeidžiamumų.
Kodėl kalbama būtent apie Baltijos šalis?
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – yra NATO rytiniame flange, šalia Rusijos ir Baltarusijos.
Todėl hipotetinio konflikto atveju jų geografinė padėtis taptų vienu svarbiausių strateginių veiksnių.
Brovdi perspėja, kad Rusija teoriškai galėtų mėginti pasinaudoti greito smūgio taktika ir siekti kuo greičiau sukurti faktą vietoje – užimti teritoriją dar iki tol, kol į regioną būtų spėjusios atvykti didesnės sąjungininkų pajėgos.
Tai ir yra jo minimos „trijų dienų“ logikos esmė.
Tačiau tai nereiškia, kad toks scenarijus neišvengiamai įvyktų ar kad NATO negalėtų į jį atsakyti.
Vienas svarbiausių ginklų – dronai
Brovdi yra vienas labiausiai su dronų karu siejamų Ukrainos karininkų.
Jis sukūrė „Madyar’s Birds“ dalinį, kuris iš pradžių veikė kaip bepiločių sistemų padalinys, o vėliau buvo integruotas į Ukrainos kariuomenės struktūrą. 2025 metų birželį Brovdi paskirtas Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų vadu.
Todėl jo perspėjimai apie dronų reikšmę nėra vien teoriniai.
Ukrainos kare bepiločiai naudojami žvalgybai, artilerijos koregavimui, smūgiams, taikinių paieškai ir kitoms užduotims. Dėl to mūšio lauke atsirado nauja realybė – priešo pozicijos gali būti stebimos praktiškai nuolat.
Tai keičia ir gynybos principus.
Didžiausias pavojus – ne vien tankai
Tradiciškai kalbėdami apie galimą Rusijos puolimą Europoje žmonės pirmiausia įsivaizduoja tankų kolonas, raketų smūgius ir dideles sausumos pajėgas.
Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad šiuolaikinis konfliktas būtų gerokai sudėtingesnis.
Dronai gali būti naudojami tiek priešo pozicijoms aptikti, tiek logistikai trikdyti. Elektroninis karas, kibernetinės atakos, raketų smūgiai ir informacinės operacijos gali būti derinami tarpusavyje.
Būtent tokio daugiasluoksnio karo scenarijaus, pasak Brovdi, Vakarai neturėtų nuvertinti.
Ar NATO iš tiesų būtų taip lengva užklupti?
Čia būtina sustoti ties svarbiausia perspėjimo dalimi.
Brovdi teiginys apie tris dienas nėra įrodymas, kad Rusija galėtų per tiek laiko užimti Baltijos šalis.
Tai – scenarijus, kuriuo Ukrainos karininkas siekia parodyti, kaip greitai konfliktas galėtų vystytis, jeigu agresorius gautų iniciatyvą.
Baltijos šalys yra NATO narės. Tai reiškia, kad išpuolis prieš vieną iš jų būtų traktuojamas kaip Aljanso kolektyvinės gynybos klausimas.
Todėl bet koks konfliktas Baltijos regione nebūtų vien Lietuvos, Latvijos ar Estijos ir Rusijos karas.
Į jį būtų įtrauktas NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos mechanizmas.
Tačiau perspėjimas – apie pasirengimo greitį
Būtent čia slypi Brovdi žinutės esmė.
Jo teigimu, net ir turint stiprią karinę sąjungą neužtenka vien tik popieriuje turėti įsipareigojimus.
Kariuomenės turi būti pasirengusios veikti nedelsiant.
Reikia pakankamai oro gynybos sistemų, bepiločių ir kovos su jais priemonių, amunicijos, ryšių, elektroninio karo pajėgumų bei logistikos.
Ukrainos patirtis parodė, kad pirmosios konflikto valandos gali būti lemiamos.
Lietuvai šis perspėjimas – ypač aktualus
Brovdi kalba ne apie tolimą regioną.
Baltijos valstybės yra tiesiogiai susijusios su NATO rytinio flango saugumu, o Lietuva yra viena iš šio regiono valstybių.
Todėl Ukrainos karininko perspėjimas neišvengiamai kelia klausimą: ar Lietuva ir jos sąjungininkai būtų pasirengę ne tik ilgalaikiam karui, bet ir pirmosioms jo valandoms?
Šis klausimas ypač aktualus tuo metu, kai dronai ir kitos autonominės sistemos keičia tradicinį supratimą apie mūšio lauką.
„Trijų dienų“ frazė – perspėjimas, o ne pranašystė
Brovdi pareiškimas skamba grėsmingai, tačiau jį reikėtų vertinti būtent kaip karinį perspėjimą.
Jis nesako, kad Rusija būtinai puls Baltijos šalis ar kad NATO nesugebėtų jų apginti.
Jo pagrindinė mintis kitokia: Vakarai negali manyti, kad būsimasis karas atrodys taip pat, kaip ankstesni konfliktai.
Ukrainos patirtis rodo, kad technologijos, ypač dronai, gali pakeisti karo tempą ir pobūdį.
O Baltijos šalims tai reiškia vieną dalyką – pasirengimas turi būti ne teorinis, o realus.
Nes jeigu kada nors būtų išbandytas NATO rytinis flangas, svarbios būtų ne tik politinės deklaracijos, bet ir tai, kaip greitai sąjungininkai sugebėtų reaguoti į pirmuosius smūgius.
