Kamilė Lukauskytė
Taikos derybos dėl karo Ukrainoje pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su Vladimiru Putinu tikina matantis galimybę susitarti, tačiau vienas buvusių jo paties administracijos aukšto rango pareigūnų į šį optimizmą žvelgia visiškai kitaip.
Buvęs JAV prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas perspėja, kad dabartinės diplomatinės pastangos gali ne priartinti karo pabaigą, o priešingai – dar labiau apsunkinti kelią į tikrą taiką. Jo teigimu, pavojingiausia situacija gali susidaryti tuomet, jei Kremlius įsitikins, kad JAV prezidentas pernelyg palankiai vertina Rusijos poziciją.
Trumpas kalba apie susitarimą, tačiau Kremliui to gali būti negana
Pastaruoju metu JAV administracija intensyvina diplomatines pastangas. Į Maskvą ir Kyjivą vyko specialusis JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Po susitikimų su Rusijos ir Ukrainos vadovais amerikiečių atstovai kalbėjo apie naujas idėjas ir galimybę rasti sprendimą.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad V. Putinas nori susitarimo ir esą būtų įmanoma užbaigti karą, jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat būtų pasirengęs derėtis. Prezidentas netgi teigė, kad pagrindinė kliūtis gali būti sudėtingi V. Putino ir V. Zelenskio santykiai.
Tačiau optimistinis Vašingtono tonas susiduria su visiškai kitokiu vertinimu.
Boltonas: Putinas savo pagrindinių reikalavimų nepakeitė
J. Boltonas atkreipia dėmesį į vieną esminę aplinkybę – Rusijos prezidentas, nepaisant visų diplomatinių kontaktų, iš esmės ir toliau laikosi ankstesnės pozicijos.
Kremlius reikalauja, kad Ukraina atsitrauktų iš Rusijos siekiamų kontroliuoti Donbaso teritorijų ir atsisakytų siekio tapti NATO nare. Maskva savo reikalavimus pateikia kaip būtinybę pašalinti vadinamąsias „pagrindines karo priežastis“.
Būtent dėl to V. Zelenskio pesimistinis vertinimas, kad karas gali tęstis, Boltonui neatrodo netikėtas. Jei viena pusė į derybas ateina siekdama esminių teritorinių ir geopolitinių nuolaidų, vien pats derybų faktas dar nereiškia, kad kompromisas yra arti.
Pavojingiausia vieta – Trumpo požiūris į Putiną
Bene griežčiausia J. Boltono kritika skirta ne pačiam derybų procesui, o D. Trumpo viešiems pareiškimams apie V. Putiną.
JAV prezidentas yra sakęs, kad gerai pažįsta Rusijos vadovą ir netiki, jog šis ketina pulti NATO teritoriją. D. Trumpas savo poziciją grindžia asmeniniu bendravimu su V. Putinu.
Tačiau J. Boltonas mano, kad tokie pareiškimai gali turėti priešingą efektą. Jo vertinimu, kiekvieną kartą, kai D. Trumpas viešai menkina Rusijos grėsmę arba rodo pasitikėjimą V. Putino pažadais, Kremlius gali dar labiau įsitikinti, kad JAV prezidentas yra paveikiamas.
Tai, anot buvusio patarėjo, silpnina Vašingtono poziciją derybose.
Ukrainai kyla sudėtinga dilema
Kyjivui dabartinė situacija itin sudėtinga. Ukraina turi išlaikyti Vakarų paramą, tačiau kartu nenori sutikti su sąlygomis, kurios galėtų apriboti jos suverenitetą ar ilgalaikį saugumą.
J. Boltonas būtent todėl skeptiškai vertina bandymus skubiai pasiekti susitarimą. Jo nuomone, blogai parengtas kompromisas gali ne užbaigti konfliktą, o tik sukurti sąlygas naujam Rusijos spaudimui ateityje.
Ši rizika ypač svarbi todėl, kad karo pabaiga savaime dar nereiškia ilgalaikio saugumo. Jei Ukraina būtų priversta priimti sprendimus, kurių nenori, o Rusija išsaugotų galimybę atkurti karinius pajėgumus, konfliktas teoriškai galėtų būti tik pristabdytas.
Europa taip pat atsiduria kryžkelėje
Boltonas perspėja ne tik dėl Ukrainos. Jo vertinimu, Europoje stiprėja politinės jėgos, kurios gali keisti požiūrį į paramą Kyjivui.
Jis ypač išskiria „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) stiprėjimą ir galimus politinius pokyčius kitose Europos valstybėse. Pasak jo, Vakarams gali pritrūkti politinės lyderystės, kuri būtų pajėgi išlaikyti bendrą poziciją Rusijos atžvilgiu.
Tai Maskvai galėtų būti itin palanku. Kuo labiau Vakarų šalys nesutaria, tuo daugiau galimybių Kremlius turi išnaudoti jų skirtumus.
Boltonas ragina nedelsti
Buvęs D. Trumpo patarėjas mano, kad Vakarai turėtų ne mažinti, o spartinti paramą Ukrainai. Jo vertinimu, stipri Ukrainos pozicija mūšio lauke yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių priversti Maskvą rimtai vertinti derybas.
Tuo metu pats D. Trumpas išlieka įsitikinęs, kad diplomatinis kelias yra įmanomas. Rugsėjo 9 dieną jis teigė, kad V. Putinas nori susitarimo, nors JAV, Ukrainos ir Europos žvalgybos pareigūnai tebėra skeptiški dėl tikrųjų Kremliaus ketinimų.
Tai ir yra pagrindinė dabartinės situacijos problema: Vašingtonas kalba apie galimybę pasiekti susitarimą, o kritikai perspėja, kad Maskva gali naudoti pačias derybas kaip priemonę savo pozicijoms stiprinti.
Kol kas nėra aišku, ar nauja diplomatinių kontaktų banga iš tiesų atvers kelią karo pabaigai. Tačiau viena išvada jau ryškėja – vien to, kad D. Trumpas ir V. Putinas kalbasi, nepakanka. Tikrasis klausimas yra tai, kiek Rusija pasirengusi atsisakyti savo maksimalių reikalavimų ir kokią kainą už galimą taiką tektų sumokėti Ukrainai.
