Kamilė Lukauskytė
Internete vaikų tykantys pavojai tampa vis sunkiau pastebimi. Verbuotojui nebereikia ieškoti nepilnamečio gatvėje ar prie mokyklos – pirmasis kontaktas gali prasidėti nuo visiškai nekaltai atrodančios žinutės, bendro žaidimo ar pasiūlymo lengvai užsidirbti.
Iš pradžių vaikui gali būti pasiūlyta vos keliolika eurų, žaidimo valiutos, virtualus daiktas ar dovana. O užduotis gali atrodyti tokia paprasta, kad net nesukelia įtarimo. Tačiau vėliau reikalavimai gali tapti vis pavojingesni.
Viskas gali prasidėti nuo paprastos žinutės
Lietuvos policijos Prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja Liliana Malinovskaja įspėja, kad vaikų verbavimas nėra išgalvota grėsmė. Su bandymais įtraukti nepilnamečius į priešišką veiklą susiduriama ir Lietuvoje, tačiau tikrasis mastas gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika.
Kai kurie vaikai nesupranta, kad yra manipuliuojami. Kiti bijo pasakyti tėvams arba mano, kad patys įsivėlė į situaciją ir dabar privalo ją išspręsti.
Kontaktas gali prasidėti „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Telegram“, „Discord“ platformose, internetiniuose žaidimuose ar uždarose jų bendruomenėse.
Verbuotojas gali apsimesti bendraamžiu, žaidėju, bendrų pomėgių turinčiu žmogumi ar tiesiog draugišku nepažįstamuoju. Bendravimas gali tęstis savaites ar net mėnesius – kol atsiranda pasitikėjimas.
Pirmoji užduotis – tokia nekalta, kad vaikas nieko blogo neįtaria
Čia slypi vienas pavojingiausių tokio verbavimo aspektų.
Vaiko gali būti paprašyta ką nors nufotografuoti, pasekti žmogų, perduoti siuntą, nupiešti grafitį ar pateikti informaciją apie tam tikrą vietą.
Už atliktą užduotį pažadamas atlygis.
Vaikas jį gauna ir įsitikina, kad nepažįstamas žmogus iš tiesų laikosi savo pažado. Tuo pačiu verbuotojas gauna svarbios informacijos: ar nepilnametis vykdo nurodymus, ar moka laikyti paslaptį ir ar kreipiasi pagalbos.
Būtent tada prasideda kita istorijos dalis.
Kita užduotis gali būti sudėtingesnė, o dar kita – jau pavojinga. Pasak policijos atstovės, reikalavimai gali išaugti nuo objektų ar žmonių stebėjimo ir fotografavimo iki vandalizmo, sabotažo ar kitų nusikalstamų veikų.
Kodėl taikiniu tampa būtent vaikai?
Verbuotojams nebūtinai reikia ieškoti „probleminio“ vaiko.
Taikiniu gali tapti praktiškai bet kuris nepilnametis, jei pastebimos aplinkybės, kurias galima išnaudoti.
Vienam svarbūs pinigai, kitam – noras būti pripažintam, trečiam – vienišumas ar įtampa šeimoje. Dar kitą gali patraukti paprasčiausias smalsumas arba noras priklausyti tam tikrai internetinei bendruomenei.
Jautri informacija taip pat gali tapti ginklu. Jei pokalbio metu vaikas atskleidžia asmeninių ar intymių dalykų, jie gali būti panaudoti spaudimui, grasinimams ar šantažui.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į netikėtus pokyčius
Vienas požymis savaime dar nereiškia, kad vaikas verbuojamas. Tačiau keli staigūs pokyčiai jau turėtų paskatinti tėvus pasidomėti, kas vyksta.
Sunerimti verta, jei vaikas pradeda turėti neaiškios kilmės pinigų ar naujų daiktų, slepia susirašinėjimus, sulaukia daug nepažįstamų skambučių, staiga ima dažnai išeiti ir negali paaiškinti, kur buvo.
Taip pat svarbūs emociniai pokyčiai: nerimas, užsisklendimas, dirglumas, atsiribojimas nuo šeimos ir draugų, suprastėję mokymosi rezultatai.
Įtarimą turėtų kelti ir nepažįstamo žmogaus siūlomas lengvas uždarbis už paprastą paslaugą, dovanos ar žaidimų daiktai mainais į veiksmus, kuriuos vaikas turi nuo tėvų nuslėpti.
Svarbiausia – vaiko negėdinti
Jeigu vaikas vis dėlto papasakoja apie įtartiną kontaktą, specialistai ragina pirmiausia ne pykti ir nebausti.
Vaikas turi suprasti, kad net atlikus pirmąją užduotį dar nėra per vėlu sustoti.
Tėvams rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimus, paskyrų pavadinimus, nuotraukas, nuorodas ir kitus įrodymus. Taip pat nereikėtų patiems bandyti susisiekti su galimu verbuotoju ar atlikti „savo tyrimą“.
Apie galimą nepilnamečio įtraukimą į priešišką veiklą galima pranešti policijai arba Valstybės saugumo departamentui. Jei kyla tiesioginis pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai, būtina skambinti 112.
Ši istorija turi vieną svarbiausią žinutę: pavojingiausia gali būti ne ta žinutė, kuri iš karto atrodo grėsminga, o ta, kuri iš pradžių atrodo visiškai nekalta.
Keli eurai, žaidimo dovana ar paprastas prašymas ką nors nufotografuoti gali būti tik pirmas žingsnis. Todėl vaikams svarbu žinoti, kad jie visada gali pasakyti „ne“, nutraukti bendravimą ir kreiptis pagalbos – net jeigu jau spėjo atlikti pirmąją užduotį.
