Kamilė Lukauskytė
Agurkai dažniausiai atsiduria salotose, ant sumuštinių arba stiklainiuose su marinatu. Tačiau yra ir gerokai netikėtesnis jų panaudojimo būdas – desertas. Šokoladinis agurkų pyragas skamba taip neįprastai, kad pirmoji reakcija dažnam gali būti: „Agurkai ir šokoladas? Tikrai?“ Vis dėlto daržovės pyraguose nėra tokia didelė naujovė – panašiu principu kepami ir drėgni šokoladiniai pyragai su cukinijomis.
Agurkas čia slepiasi ne dėl skonio
Šio pyrago esmė – ne tai, kad desertas turėtų stipriai priminti agurką. Daržovė pirmiausia suteikia kepiniui drėgmės, todėl šokoladinis pyragas gali būti minkštas ir sultingas.
Būtent todėl panašiuose receptuose naudojamos cukinijos: jos turi daug vandens, tačiau švelnaus skonio, todėl netampa pagrindiniu deserto akcentu. Šokoladas, kakava ir kiti priedai išlieka dominuojantys.
Jeigu naudojami paprasti švieži agurkai, svarbiausia nepadauginti skysčio. Juos verta sutarkuoti ir, jei agurkas labai vandeningas, dalį sulčių nuspausti. Taip tešla nebus pernelyg skysta.
Ko reikės?
Tokiam eksperimentui galima pasiruošti iš gana įprastų produktų:
- 2–3 nedidelių šviežių agurkų;
- apie 200 g kvietinių miltų;
- 40–50 g nesaldintos kakavos;
- 2–3 kiaušinių;
- 150–180 g cukraus;
- 100–120 ml neutralaus skonio aliejaus;
- 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
- žiupsnelio druskos;
- šiek tiek vanilės;
- pagal skonį – juodojo šokolado gabalėlių arba šokoladinio glaisto.
Jeigu norisi sodresnio skonio, į tešlą galima įberti saują smulkintų riešutų. Prie šokolado ypač gerai dera graikiniai arba lazdyno riešutai.
Gaminimas – paprastesnis, nei atrodo
Pirmiausia agurkus nuplaukite ir smulkiai sutarkuokite. Jeigu jie labai vandeningi, lengvai nuspauskite perteklines sultis.
Kitame dubenyje išplakite kiaušinius su cukrumi. Supilkite aliejų, įmaišykite vanilę ir paruoštus agurkus.
Atskirai sumaišykite miltus, kakavą, kepimo miltelius bei druską. Sausus ingredientus palaipsniui įmaišykite į skystąją masę.
Tešla turėtų būti gana tiršta, bet lengvai maišoma. Jeigu agurkai buvo itin sultingi ir masė tapo per skysta, galima įberti šiek tiek daugiau miltų.
Galiausiai, jei naudojate, įmaišykite šokolado gabalėlius arba riešutus.
Kepimo formą išklokite popieriumi, supilkite tešlą ir kepkite iki maždaug 175–180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Priklausomai nuo formos dydžio, pyragui gali prireikti maždaug 35–50 minučių.
Ar pyragas iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – įsmeigus į centrą jis neturėtų būti aplipęs skysta tešla.
Didžiausia klaida – per daug skysčio
Šio recepto sėkmę labiausiai gali nulemti vienas dalykas – agurkų vandeningumas.
Jeigu į tešlą pateks labai daug sulčių, pyrago vidus gali ilgai likti neiškepęs. Todėl geriau dalį skysčio pašalinti iš anksto, o prireikus vėliau įdėti truputį daugiau miltų.
Taip pat nereikėtų persistengti su agurkais. Šio deserto tikslas nėra pagaminti „agurkų skonio“ pyragą. Daržovė turėtų atlikti pagalbinį vaidmenį, o pagrindiniu skoniu likti šokoladas.
Ant viršaus – šokoladas
Atvėsusį pyragą galima palikti tokį, koks yra, tačiau tikras šokolado mėgėjas greičiausiai neatsisakys glaisto.
Paprasčiausias variantas – ištirpinti juodąjį šokoladą ir sumaišyti jį su nedideliu kiekiu grietinėlės arba sviesto. Glaistą užpilkite ant visiškai atvėsusio pyrago.
Dar vienas variantas – tiesiog apibarstyti jį kakava arba cukraus pudra.
Jeigu norisi įspūdingesnio deserto, viršų galima papuošti riešutais, šokolado drožlėmis ar keliomis plonomis šviežio agurko juostelėmis. Pastarasis variantas svečiams iš karto išduos, kokia yra netikėta šio pyrago paslaptis.
Ar tikrai verta bandyti?
Jeigu norisi įprasto šokoladinio pyrago, šis receptas gali pasirodyti pernelyg eksperimentinis. Tačiau tiems, kurie mėgsta išbandyti neįprastus derinius, tai puiki proga panaudoti daržoves visiškai kitaip.
Be to, pati idėja nėra tokia keista, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daržovės kepiniuose naudojamos tam, kad suteiktų jiems drėgnumo ir tekstūros – šokoladiniuose pyraguose ypač dažnai pasitelkiamos cukinijos.
Todėl kitą kartą, kai virtuvėje liks keli agurkai, kuriems jau sunku rasti vietą salotose, jų nebūtina iš karto išmesti. Galbūt būtent iš jų pavyks iškepti desertą, kurio recepto svečiai bandys atspėti iki pat paskutinio kąsnio.
