Kamilė Lukauskytė
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Kremliui vis sunkiau išlaikyti dabartinį karo tempą vien savanoriška karių samda. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius prognozuoja, kad jeigu Vladimiras Putinas ir toliau sieks išlaikyti dabartinę karo įtampą, jau 2026 metų rudenį Maskvai gali tekti priimti itin skausmingą sprendimą – skelbti visuotinę mobilizaciją. Tai kol kas yra politiko ir diplomato prognozė, o ne patvirtintas Kremliaus sprendimas.
Linkevičius mato vis mažiau pasirinkimų
L. Linkevičiaus vertinimu, Maskvai racionaliausia būtų bandyti įšaldyti frontą, pradėti rimtesnes derybas ir siekti sankcijų švelninimo. Tokį kelią jis vertina kaip galimybę Kremliui savo visuomenei pateikti karo rezultatą kaip pergalę.
Tačiau buvęs ministras abejoja, kad V. Putinas pasirinks būtent šį variantą.
Jo teigimu, Rusijos vadovo užsispyrimas tęsti karą gali palaipsniui silpninti pačią Rusiją. L. Linkevičius taip pat mano, kad Maskvai teks vis sunkiau kompensuoti kariuomenės nuostolius vien naujais samdiniais.
Po rinkimų – naujas pavojingas etapas?
L. Linkevičiaus prognozė nėra vienintelė, kurioje minimas šių metų ruduo.
Dar liepos pabaigoje Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas sakė, kad Rusijos mobilizacija gali prasidėti po rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų. Jo vertinimu, Maskvai vis sunkiau išlaikyti kariuomenės dydį dabartiniais verbavimo tempais.
Ukrainos žvalgyba savo ruožtu skelbė apie Rusijos planus per 2026–2027 metus papildomai mobilizuoti apie 600 tūkst. žmonių – po 300 tūkst. šiemet ir kitąmet. Tačiau tai yra Ukrainos žvalgybos vertinimas, kurio Maskva nepripažįsta.
Kremlius viską vadina gandais
Maskva viešai neigia, kad nauja visuotinė mobilizacija jau nuspręsta.
Rugsėjo pradžioje V. Putinas kalbas apie planuojamą mobilizaciją pavadino „gandais“ ir teigė, kad tai esą yra priešo informacinė ataka prieš Rusiją prieš parlamento rinkimus.
Dar rugpjūtį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas panašius pranešimus vadino „informacinėmis paskalomis“ ir kaltino Ukrainą bandymu destabilizuoti padėtį Rusijoje.
Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad V. Putinas jau pasirašė sprendimą dėl visuotinės mobilizacijos.
Tačiau būtent tai ir daro ekspertų perspėjimus svarbius – jie kalba ne apie jau priimtą sprendimą, o apie scenarijų, kuris gali tapti būtinas, jeigu Rusija norės tęsti plataus masto karą.
Rusijos kariuomenė patiria didžiulius nuostolius
Ukrainos pusė teigia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai yra didesni už naujų karių pritraukimo galimybes.
ELTA ir TV3 skelbė, kad, remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, nuo 2026 metų sausio iki liepos Rusija galėjo netekti apie 240 tūkst. karių, iš kurių mažiausiai 140 tūkst. nuostolių buvo negrįžtami. Tuo pačiu laikotarpiu pagal sutartis į Rusijos pajėgas esą buvo pritraukta apie 232 tūkst. žmonių.
Jeigu šie vertinimai yra tikslūs, skirtumas tarp kariuomenės praradimų ir naujų karių pritraukimo tampa viena iš priežasčių, galinčių stumti Kremlių link naujų mobilizacinių priemonių.
2022-ųjų scenarijaus kartoti nenorima
Visuotinė mobilizacija Rusijoje Kremliui būtų itin politiškai jautrus sprendimas.
2022 metų rugsėjį paskelbta dalinė mobilizacija sukėlė protestus ir paskatino tūkstančius rusų išvykti iš šalies. Dėl to Maskva iki šiol stengiasi kariuomenę papildyti kitais būdais – siūlydama dideles išmokas už sutartis, verbuodama kalinius, pasitelkdama užsienio karius ir kitus kanalus.
Todėl nauja visuotinė mobilizacija reikštų ne tik papildomus šimtus tūkstančių karių fronte. Tai būtų ir rimtas signalas pačiai Rusijos visuomenei, kad karas ne tik nesibaigia, bet ir reikalauja vis didesnių aukų.
Didžiausias klausimas – ką pasirinks Putinas?
Būtent čia L. Linkevičiaus prognozė tampa ypač svarbi.
Jeigu Kremlius nuspręstų toliau kariauti tokiu pat intensyvumu, o savanoriško verbavimo nepakaktų, pasirinkimų liktų vis mažiau. Vienas jų – mažinti karo mastą ir ieškoti politinio sprendimo. Kitas – ieškoti dar daugiau žmonių frontui.
Kol kas nėra patvirtinta, kad rudenį Rusijoje tikrai bus paskelbta visuotinė mobilizacija. Tačiau apie tokio scenarijaus tikimybę pastaraisiais mėnesiais kalba ne vienas ekspertas, o Ukrainos žvalgyba teigia turinti informacijos apie konkrečius papildomos mobilizacijos planus.
Jeigu L. Linkevičiaus prognozė pasitvirtintų, ruduo Rusijai galėtų tapti lūžio tašku – ne todėl, kad karas staiga pasibaigtų, o todėl, kad Kremlius būtų priverstas dar kartą pareikalauti iš visuomenės tiesioginio žmogiško indėlio į karą.
