Kamilė Lukauskytė
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasiuntė Maskvai itin griežtą žinutę. Jo teigimu, jeigu Rusija ryžtųsi pulti Lenkiją, Maskvos lauktų ne lengva karinė operacija, o susidūrimas su gerokai stipresniu priešininku.
Sikorskis tikina, kad NATO turi didžiulį pranašumą ore ir, jeigu Aljansas „nusiimtų pirštines“, Rusija būtų nugalėta gana greitai. Tokie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai regione daugėja kalbų apie galimas Rusijos provokacijas ir NATO rytinio flango saugumą.
„Nugalėtume Rusiją gana greitai“
Sikorskis kalbėjo apie hipotetinį scenarijų – ką darytų NATO, jeigu Rusija užpultų vieną iš Aljanso narių.
Pasak ministro, NATO turi „didžiulį pranašumą“ oro pajėgose. Todėl tiesioginis Rusijos karinis puolimas prieš NATO šalis Maskvai reikštų susidūrimą su gerokai didesnėmis bendromis Aljanso galimybėmis.
Sikorskis pareiškė, kad jeigu Rusija pultų, o NATO „nusiimtų pirštines“, Aljansas Rusiją nugalėtų „gana greitai“.
Tai nėra pareiškimas, kad toks karas yra neišvengiamas. Priešingai – Lenkijos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad Varšuva rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę, tačiau šiuo metu nemato pagrindo panikai.
Kodėl Lenkija taip garsiai kalba apie Rusiją?
Lenkija yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena svarbiausių NATO valstybių rytiniame flange. Pastaruoju metu Varšuva vis dažniau perspėja ne tik apie galimą karinę agresiją, bet ir apie hibridines atakas, sabotažą bei provokacijas.
Dar liepos mėnesį Sikorskis sakė, kad Rusija šiuo metu neturi pakankamai pajėgumų pulti Lenkiją, tačiau gali bandyti įvairias provokacijas, siekdama patikrinti NATO pasirengimą ir vienybę.
Lenkijos pareigūnai taip pat yra perspėję apie galimą vadinamąją melagingos vėliavos operaciją, kai Rusija galėtų panaudoti Ukrainos dronų atvaizdus ar technologijas tam, kad sukurtų pretekstą platesnei eskalacijai. Viešai prieinamų įrodymų, kad toks konkretus planas jau patvirtintas, nėra.
Lenkija ruošiama ir kitam scenarijui
Varšuvos retorika griežtėja ne tik dėl Rusijos veiksmų, bet ir dėl suvokimo, kad Lenkija yra viena svarbiausių NATO rytinio flango valstybių.
Vos prieš kelias dienas Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, Lenkija nedvejodama skubėtų joms į pagalbą. Jo teigimu, nesuteikus pagalbos Lietuvai, Latvijai ar Estijai, vėliau pačiai Lenkijai galėtų tekti prašyti sąjungininkų pagalbos.
Tai ypač svarbu Baltijos šalims, nes Lietuva, Latvija ir Estija yra tiesiogiai susijusios su Lenkijos saugumu. NATO rytinio flango gynyboje Lenkija yra vienas pagrindinių sausumos ir logistikos centrų.
Įtampa regione pastaruoju metu tik didėja
Sikorskio pareiškimai pasirodė itin jautriu metu. Pastarosiomis dienomis Rusijos smūgiai Ukrainoje priartėjo prie Lenkijos sienos, o Varšuva vis garsiau kalba apie būtinybę būti pasirengusiai įvairiems scenarijams.
Rugsėjo 14-osios išvakarėse Rusijos smūgis Ukrainoje buvo suduotas netoli Lenkijos sienos, o regione kilo papildomas susirūpinimas dėl galimos eskalacijos. Tuo pat metu NATO stiprina rytinio flango stebėjimą ir oro gynybą.
Tačiau Sikorskio žinutė pirmiausia skirta atgrasymui: jeigu Maskva nuspręstų išbandyti NATO karine jėga, ji susidurtų ne su viena Lenkija, o su visu Aljansu.
Ir būtent tai, pasak Lenkijos užsienio reikalų ministro, turėtų būti aiškiai suprantama Kremliuje.
