Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas neaiškus objektas sukėlė rimtų klausimų ne tik visuomenei, bet ir Krašto apsaugos ministerijai. Nors vėliau dieną dėl galimo drono buvo paskelbtas oro pavojus ir į orą pakilo NATO naikintuvai, paaiškėjo, kad popietę radarų užfiksuota žyma buvo ne dronas, o paukščių būrys.
Tačiau ministrui Robertui Kaunui kur kas daugiau klausimų sukėlė ankstyvą sekmadienio rytą užfiksuotas kitas objektas. Būtent dėl jo KAM vadovas pareikalavo išsamios analizės ir pavedė sudaryti ekspertų darbo grupę.
Ministras liko nepatenkintas pateikta informacija
Pirmadienį R. Kaunas žurnalistams teigė, kad kariuomenės pateikta informacija apie rytinį incidentą neatsakė į visus jam kilusius klausimus.
Ministro teigimu, jam svarbu tiksliai išsiaiškinti, kas tą rytą vyko Lietuvos oro erdvėje, kada buvo pastebėtas objektas, kokią informaciją tuo metu turėjo skirtingos institucijos ir kodėl buvo priimti konkretūs sprendimai.
Todėl nuspręsta sudaryti ekspertų darbo grupę. Į ją bus įtraukti KAM viceministras, Generalinės inspekcijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Grupė iki antradienio vakaro turi parengti išsamią įvykių chronologiją.
„Klausimų tikrai liko“, – teigė ministras.
Objektas buvo pastebėtas dar paryčiais
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį apie 4 valandą ryto Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo ore judėjusią žymą.
Objektas judėjo Kaliningrado srities kryptimi. Kariuomenė nurodė, kad tikėtina, jog jis į Lietuvos teritoriją pateko iš Baltarusijos ir vėliau kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Tačiau šiuo metu nėra galutinai nustatyta, kas tai buvo.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas yra sakęs, kad viena iš versijų – galimai į Lietuvą įskridęs dronas. Tačiau neatmetamos ir kitos galimybės.
Tarp jų – nuo kurso nuklydęs bepilotis, su kontrabanda susijęs skrydis ar net žvalgybinis tikslas.
Kodėl tada nebuvo informuoti gyventojai?
Būtent ši aplinkybė ir tapo vienu pagrindinių ministro klausimų.
Sekmadienį R. Kaunas jau buvo atkreipęs dėmesį, kad paryčiais radarais užfiksavus objektą gyventojai nebuvo informuoti, o NATO naikintuvai nebuvo keliami.
Tuo metu, kai po 13 valandos buvo gauta informacija apie galimą droną, Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų rajone ir Elektrėnų savivaldybėje buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus statusas.
Jis truko apie 40 minučių.
Ministras teigia norintis suprasti, kuo skyrėsi abiejų incidentų vertinimas ir kodėl vienu atveju buvo nuspręsta informuoti visuomenę bei imtis aktyvesnių veiksmų, o kitu – ne.
Popietę į orą kilo NATO naikintuvai
Sekmadienio popietę situacija atrodė kur kas grėsmingesnė.
Gavus informaciją apie galimai į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, buvo paskelbtas oro pavojus. Objektui patikrinti pasitelkti NATO oro policijos naikintuvai.
Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad radarų ekranuose matyta žyma buvo ne bepilotis orlaivis, o paukščių būrys.
Oro pavojus buvo atšauktas maždaug po 40 minučių.
Tai nereiškia, kad institucijos sureagavo be reikalo. Neidentifikuotas objektas ore, ypač dabartinėmis saugumo sąlygomis, turi būti vertinamas atsargiai.
Lietuva jau stiprina kovą su dronais
Šis incidentas išryškino problemą, kuri Lietuvoje sprendžiama jau kurį laiką – kaip kuo greičiau atpažinti ir neutralizuoti nedidelius bepiločius objektus.
KAM šį mėnesį skelbė, kad Lietuva įsigys trumpojo nuotolio ir pasyviųjų radarų bei bandomąsias dronų perėmėjų sistemas. Ministerija siekia sukurti vientisą sistemą, kurioje būtų sujungtos skirtingos oro erdvės stebėjimo, objektų aptikimo ir jų neutralizavimo priemonės.
Pats R. Kaunas yra pabrėžęs, kad oro gynybos stiprinimas apima ne tik radarus, bet ir įvairius sensorius bei kovos su dronais priemones. Šių sprendimų kūrimui Lietuva taip pat remiasi Ukrainos karo patirtimi.
Dabar bus ieškoma spragų
Ekspertų darbo grupės užduotis – ne tik atkurti sekmadienio ryto įvykius, bet ir nustatyti, ar sistemoje buvo spragų.
Ministras nori, kad viename dokumente būtų aiškiai sudėliota visa incidento chronologija: kada objektas buvo pastebėtas, kokią informaciją gavo skirtingos institucijos, kokie sprendimai priimti ir kodėl.
Tik gavus šią analizę bus sprendžiama, ar reikia keisti dabartines procedūras.
R. Kaunas taip pat pabrėžė, kad panašiais incidentais visuomenė turi būti informuojama vienodai.
Taigi nors sekmadienio popietės oro pavojus galiausiai baigėsi netikėtai – vietoje įtariamo drono buvo identifikuoti paukščiai – ankstyvo ryto incidentas kol kas paliko gerokai daugiau neatsakytų klausimų. Būtent į juos dabar turės atsakyti ekspertų darbo grupė.
