Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje bręsta pokytis, kuris gali iš esmės pakeisti alimentų nemokančių tėvų padėtį. Seimas pradėjo svarstyti siūlymą už piktybišką vaiko išlaikymo vengimą atsisakyti švelnesnių bausmių ir palikti vieną griežčiausių sankcijų – laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau kartu iškilo labai praktiškas klausimas: jeigu už grotų iš tiesų atsidurtų apie tūkstantis žmonių, ar Lietuvos kalėjimuose jiems apskritai būtų vietos?
Seimas jau žengė pirmą žingsnį
Baudžiamojo kodekso pakeitimą inicijavo socialdemokratas Darius Razmislevičius. Antradienį po pateikimo projektui pritarė 68 Seimo nariai, 14 balsavo prieš, o 23 parlamentarai susilaikė.
Tai dar nėra galutinis sprendimas. Projektą toliau nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetai, savo išvadą turės pateikti ir Vyriausybė. Į plenarinių posėdžių salę klausimas turėtų sugrįžti gruodžio 15 dieną.
Tačiau jau dabar diskusija tapo gerokai platesnė nei vien klausimas apie alimentus.
Dabar galima ne tik sėsti į kalėjimą
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką asmuo, kuris pagal teismo sprendimą vengia išlaikyti savo vaiką, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūlomas pakeitimas būtų gerokai griežtesnis – už tokį nusikaltimą liktų tik laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Kitaip tariant, būtų atsisakyta galimybės už tokį elgesį skirti švelnesnes alternatyvias bausmes.
Tačiau svarbi detalė: kalbama ne apie kiekvieną žmogų, kuris dėl objektyvių priežasčių nesugeba sumokėti alimentų.
Pataisos autorius siekia aiškiau apibrėžti būtent piktybišką vengimą išlaikyti vaiką.
Kas būtų laikoma piktybišku elgesiu?
Į siūlomą reguliavimą patektų tokios situacijos, kai žmogus sąmoningai slepia pajamas ar turtą, dirba neoficialiai, perleidžia turtą kitiems asmenims tam, kad išvengtų prievolės, arba tyčia nesiruošia įsidarbinti, nors realiai gali dirbti.
Taip pat dėmesys būtų kreipiamas į atvejus, kai žmogus deklaruoja negalintis mokėti vaikui priklausančių pinigų, tačiau tuo pat metu savo reikmėms leidžia pinigus kelionėms, pramogoms ar prabangos prekėms.
Būtent čia ir slypi pagrindinė siūlomos reformos logika: ne bausti žmogų už tai, kad jis neturi pinigų, o griežčiau reaguoti į situacijas, kai žmogus jų turi arba galėtų uždirbti, tačiau sąmoningai vengia pareigos išlaikyti savo vaiką.
„Turėsime gal apie 1 tūkst. naujų kalinių“
Tačiau parlamentinėje diskusijoje nuskambėjo ir gerokai platesnio masto klausimas – kas nutiks kalėjimų sistemai, jeigu griežtesnė atsakomybė iš tiesų būtų pradėta aktyviai taikyti?
Buvo iškelta prielaida, kad tokiu atveju potencialiai galėtų atsirasti apie tūkstantį naujų kalinių. Tai nėra oficialiai patvirtinta būsimo kalinių skaičiaus prognozė, tačiau toks scenarijus tapo viena iš diskusijos ašių.
Ir čia atsiranda paradoksas.
Žmogus, kuris už grotų atsidurtų dėl piktybiško alimentų nemokėjimo, pats nebegalėtų normaliai dirbti ir uždirbti pinigų savo vaikui. Todėl kyla klausimas, kaip kartu užtikrinti vaiko interesus ir nubausti tėvą, kuris sąmoningai vengė savo pareigų.
Tikslas – kad „spraga“ nebeveiktų
Pataisos iniciatoriai argumentuoja, kad dabartinė sistema ne visada sukuria pakankamą atgrasomąjį efektą žmonėms, kurie sąmoningai naudojasi teisės spragomis.
Jeigu žmogus gali dirbti, tačiau oficialiai nedirba, slepia pajamas, perrašo turtą ar pinigus leidžia asmeniniams malonumams, vien švelnesnės sankcijos ne visada priverčia jį vykdyti teismo sprendimą.
Todėl siūloma pasiųsti aiškesnę žinią: vaiko išlaikymo prievolė nėra pasirinkimas, kurio galima tiesiog nepaisyti.
Vis dėlto iki realių pokyčių dar laukia ne vienas etapas. Projektą turės įvertinti komitetai ir Vyriausybė, o galutinį sprendimą priims Seimas.
Jeigu pataisos būtų priimtos, Lietuvoje atsirastų gerokai griežtesnė sistema piktybiškai alimentų nemokantiems tėvams. Tačiau kartu valstybei tektų spręsti ir kitą nemalonią problemą – kur dėti naujus kalinius ir kaip užtikrinti, kad už grotų atsidūręs tėvas vis tiek atliktų savo pareigą vaikui.
