Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjungos gynybos ministrai pirmadienį susirinko Briuselyje į susitikimą, kurio darbotvarkėje – klausimai, tiesiogiai susiję ir su Lietuvos saugumu. Viena pagrindinių temų yra tolesnis karinės paramos Ukrainai didinimas, tačiau tuo diskusijos neapsiribos.
Ministrai taip pat aptars Rusijos hibridines kampanijas ir jų eskalaciją bei saugumo padėtį Vidurio Rytuose ir jos poveikį Europos gynybai.
Lietuvai susitikime atstovauja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Nuotoliniu būdu prie diskusijų planuojama prisijungti ir Ukrainos gynybos ministrui Jevhenijui Chmarai.
Tačiau dar prieš susitikimą iš Briuselio Lietuvą pasiekė ir kita svarbi žinia – Baltijos valstybės kartu prašo papildomų Europos Sąjungos pinigų gynybai nuo bepiločių orlaivių.
Ukraina – pagrindinė susitikimo tema
Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad pagrindinis ES Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais susitikimo darbotvarkės punktas yra karinės paramos Ukrainai didinimas.
Tai vyksta platesniame jau priimtų ES sprendimų kontekste.
2026 metų balandį ES Taryba galutinai patvirtino Ukrainai skirtą 90 mlrd. eurų paskolą, turinčią padėti 2026–2027 metais finansuoti skubiausius šalies biudžeto ir gynybos poreikius.
Iš šios sumos maždaug 60 mlrd. eurų numatyta karinei paramai ir Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams stiprinti, o dar apie 30 mlrd. eurų – ekonominei paramai.
Todėl Briuselyje vykstanti diskusija nėra vien apie politinius pareiškimus – ES jau yra sukūrusi didelio masto finansavimo mechanizmą, o dabar sprendžiama, kaip toliau stiprinti praktinę paramą.
Ant stalo – ir Rusijos hibridinės operacijos
Kita svarbi susitikimo dalis – Rusijos hibridinės kampanijos.
Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad ES ministrai aptars šių veiksmų eskalaciją.
Europos valstybės pastaruoju metu vis dažniau kalba apie sabotažo, kibernetinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių veiksmų riziką.
Tokios grėsmės skiriasi nuo tradicinės karinės atakos – jos gali būti nukreiptos į infrastruktūrą, informacines sistemas ar visuomenės pasitikėjimą institucijomis.
Todėl Briuselio diskusijose kalbama ne vien apie Ukrainos frontą, bet ir apie pačios Europos atsparumą.
Baltijos šalys kreipėsi kartu
Lietuva, Latvija ir Estija tuo pat metu ėmėsi bendro žingsnio.
R. Kaunas pirmadienį Briuselyje patvirtino, kad visos trys Baltijos valstybės sutarė kartu kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti papildomo finansavimo gynybai nuo dronų.
Lietuva daugiausia dėmesio nori skirti bepiločių orlaivių aptikimo ir jų fizinio neutralizavimo galimybėms.
Ministras teigė, kad iš Europos Komisijos šiuo metu gaunami „pozityvūs signalai“, tačiau konkretūs finansavimo sprendimai dar nėra priimti.
Tai svarbus skirtumas – Briuselis kol kas nėra paskelbęs, kiek pinigų Lietuvai ar kitoms Baltijos šalims bus skirta.
Kodėl dronų klausimas tapo toks svarbus?
Bepiločių orlaivių grėsmė per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos rytinio flango gynybos klausimų.
Lietuvai aktualu ne tik turėti priemones dronams sunaikinti, bet ir kuo anksčiau juos aptikti, identifikuoti bei sekti.
Būtent todėl R. Kaunas, kalbėdamas apie Lietuvos prioritetus, išskyrė detekcijos ir kinetinių priemonių stiprinimą.
Didesnis ES finansavimas galėtų padėti Baltijos šalims šiuos pajėgumus plėsti sparčiau.
Tačiau galutinė suma ir konkrečios finansuojamos priemonės paaiškės tik tolesnių derybų metu.
Lietuva šį klausimą kelia ne pirmą kartą
Oro gynyba ir kova su bepiločiais orlaiviais Lietuvos darbotvarkėje atsirado gerokai anksčiau nei dabartinis susitikimas.
Birželį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime R. Kaunas taip pat akcentavo oro gynybą ir kovos su dronais pajėgumus, kartu pabrėždamas ilgalaikės paramos Ukrainai būtinybę.
Tad dabartinis Baltijos valstybių kreipimasis į Europos Komisiją yra platesnio proceso dalis.
Tikslas – ne vien reaguoti į atskirus incidentus, bet sukurti pajėgumus, kurie leistų efektyviau apsaugoti NATO ir ES rytinį flangą.
Dar viena tema – padėtis Vidurio Rytuose
Nors didžiausias dėmesys tenka Ukrainai ir Rusijos keliamoms grėsmėms, ES ministrų darbotvarkėje yra ir Vidurio Rytai.
Bus vertinama, kaip ten besikeičianti saugumo situacija gali paveikti Europos gynybą ir saugumą.
Tai svarbu dėl platesnio resursų paskirstymo.
Europa vienu metu susiduria su būtinybe remti Ukrainą, stiprinti savo gynybos pramonę, investuoti į rytinio flango apsaugą ir reaguoti į nestabilumą kituose regionuose.
Todėl sprendimai dėl finansavimo ir karinių pajėgumų tampa vis labiau tarpusavyje susiję.
Dabar laukiama konkrečių sprendimų
Pirmadienio susitikimas Briuselyje savaime nereiškia, kad jau priimtas naujas sprendimas dėl konkrečios papildomos karinės pagalbos Ukrainai ar finansavimo Lietuvai.
Patvirtinta tai, kad ES gynybos ministrai aptaria karinės paramos Ukrainai didinimą, Rusijos hibridinių kampanijų eskalaciją ir Europos saugumo padėtį, o Baltijos valstybės atskirai siekia papildomų pinigų kovai su dronais.
Lietuvai šiuo metu svarbi ir pirmoji reakcija iš Europos Komisijos.
R. Kaunas sako, kad signalai dėl papildomo finansavimo yra pozityvūs, tačiau kartu pripažįsta, kad konkrečios pinigų sumos ir jų panaudojimas dar turės būti išgryninti derybose.
Todėl svarbiausia žinia iš Briuselio kol kas yra dviguba: Europa ieško būdų toliau stiprinti Ukrainos karinį pajėgumą, o Lietuva kartu su Latvija ir Estija siekia, kad daugiau europinių lėšų būtų nukreipta tiesiai į rytinio flango apsaugą.
Kokiais konkrečiais sprendimais tai virs, turėtų paaiškėti po tolesnių ES derybų.
