Kamilė Lukauskytė
Gitano Nausėdos paskelbta nuotrauka iš Niujorko sulaukė prieštaringų reakcijų. Kadre Lietuvos prezidentas įsiamžino kartu su žmona Diana Nausėdiene ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Po įrašu pasirodė tiek palaikančių žinučių, tiek kritikos, o dalies komentatorių dėmesys nukrypo į fotografijos dalyvių išraiškas.
Prie nuotraukos G. Nausėda akcentavo Lietuvos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą. Prezidentas nurodė padėkojęs už į Lietuvą siunčiamus amerikiečių karius ir energetinius ryšius, kuriuos stiprina iš JAV tiekiamos suskystintos gamtinės dujos. Įraše taip pat pabrėžta Amerikos dėmesio Lietuvos bei Baltijos regiono saugumui reikšmė.
Tačiau komentarų skiltyje diplomatinė žinutė sulaukė skirtingų interpretacijų. Vieni internautai abejojo nuotraukos natūralumu, kiti kritikavo D. Trumpą ir prezidento sprendimą viešai pasidalyti bendru kadru. Pasitaikė ir pašaipių palyginimų su vaškinių figūrų muziejumi. Tai buvo komentatorių vertinimai, o ne patvirtinti faktai apie susitikimą.
Tarp kritiškų pasisakymų buvo ir palankių reakcijų. Dalis žmonių išreiškė pritarimą trumpais komentarais bei širdelių simboliais. Vis dėlto pateikti komentarų pavyzdžiai neleidžia nustatyti, kuri nuomonė dominavo tarp visų įrašą mačiusių žmonių: straipsnyje nepateikiama išsami reakcijų statistika ar reprezentatyvi apklausa.
Šis atvejis leidžia svarstyti, kaip skirtingai gali būti perskaitoma ta pati vieša fotografija. Oficialioje komunikacijoje bendras kadras gali simbolizuoti palaikomus ryšius, tačiau žiūrovas pirmiausia gali pastebėti šypseną, laikyseną ar greta stovintį žmogų. Tuomet po nuotrauka parašyta žinutė tampa tik viena iš kelių detalių, pagal kurias vertinamas visas įrašas.
Vertinant tokias reakcijas pravartu atskirti tris dalykus: ką prezidentas parašė, ką galima matyti fotografijoje ir kokias išvadas padarė komentatoriai. Vien iš veido išraiškos negalima patikimai spręsti apie žmogaus nuoširdumą ar pokalbio atmosferą. Lygiai taip pat pritarimo simbolis neatskleidžia, ar žmogus palaiko konkretų susitikimą, diplomatinę partnerystę, ar tiesiog patį nuotraukos autorių.
Todėl šios istorijos centre atsiduria ne vien bendras prezidentų kadras, bet ir jo interpretacijos. G. Nausėdos žinutėje svarbiausi buvo saugumo bei energetikos klausimai, o komentaruose atsirado vietos asmeniniams vertinimams. Skaitytojui lieka galimybė šiuos sluoksnius įvertinti atskirai ir nesutapatinti kelių ryškių pasisakymų su visos visuomenės pozicija.
