Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje svarstomas būdas pažaboti kylančias degalų kainas sukėlė aštrią verslo atstovų reakciją. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sukurti mechanizmą, kuris išskirtinėmis aplinkybėmis leistų nustatyti maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Tačiau verslas perspėja – rezultatas gali būti visiškai priešingas tam, kurio tikisi vairuotojai.
Kritikai baiminasi, kad nustačius per žemas kainų lubas kai kurioms degalinėms tam tikromis dienomis paprasčiausiai neapsimokėtų pardavinėti kuro.
Svarbu – kainų lubos kol kas nėra įvestos. Seime dar tik diskutuojama, kaip toks mechanizmas galėtų atrodyti.
„Esame ne Sovietų Sąjunga“
Ypač griežtai pasiūlymą įvertino „Investors’ Forum“ ekonomistas Adomas Klimantas. Jo nuomone, laisvoje rinkoje kainų reguliavimas gali sukelti trūkumą.
Ekonomistas priminė istorinius atvejus, kai dirbtinai ribojamos kainos baigdavosi prekių stygiumi, ir perspėjo, kad degalų rinkoje rizikuojama sulaukti panašaus rezultato.
Verslo atstovų argumentas paprastas: degalinė šiandien pardavusi kurą turi nusipirkti naują jo kiekį rytojui. Jeigu neaišku, už kokią maksimalią kainą bus leista prekiauti ateityje, verslui atsiranda papildoma finansinė rizika.
Gali būti dienų, kai dyzelino neparduos
Dar griežtesnį scenarijų įvardijo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos atstovai.
Jų teigimu, jeigu valstybės nustatyta maksimali pardavimo kaina taptų mažesnė už kainą, už kurią pati degalinė įsigyja kurą, prekyba taptų nuostolinga.
Tokiu atveju, verslo atstovų vertinimu, gali atsirasti dienų, kai dalis degalinių dyzelinu apskritai neprekiautų.
Tačiau tai yra verslo prognozuojamas scenarijus, o ne faktas, kad įvedus kainų lubas degalinės būtinai nustotų prekiauti.
Kaltina akcizus
Degalų pardavėjų atstovai taip pat tvirtina, kad problema slypi ne vien mažmenininkų maržose.
Jų skaičiavimu, Lietuvoje degalai vien dėl akcizų politikos gali būti maždaug 22,4 cento už litrą brangesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, kur taikomos mažesnės akcizų ribos.
Tuo metu mažmeninė degalinių marža esą sudaro maždaug 10–11 centų už litrą. Todėl verslas ragina pirmiausia vertinti mokesčių įtaką galutinei kainai.
Dabartinis projektas – „miręs“
Prezidento siūlomas mechanizmas būtų naudojamas ne nuolat. Jį galėtų aktyvuoti Vyriausybė, jeigu būtų fiksuojami reikšmingi degalų kainų svyravimai ar pasikeistų kurui taikomi mokesčiai. Maksimalią kitos dienos kainą tuomet apskaičiuotų ir paskelbtų energetikos ministras.
Tačiau dabartinis pasiūlymo variantas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto neįtikino.
Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pareiškė, kad dabartinis projekto variantas yra „miręs“, ir paprašė Prezidentūros pateikti galutinę, pagal institucijų pastabas pataisytą versiją.
Taigi vairuotojams artimiausiu metu kainų lubų degalinėse tikėtis nereikėtų – kova dėl to, kaip valstybė turėtų stabdyti degalų brangimą, dar tik prasideda.
