Kamilė Lukauskytė
Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio sprendimas atsiriboti nuo Vilniuje vykstančios tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją sukėlė politinių diskusijų. Paaiškėjus, kad dėl renginio programos nepasitenkinimą reiškė Jungtinės Amerikos Valstijos, ministrui teko viešai aiškinti Lietuvos poziciją.
K. Budrys tikina, kad sprendimą lėmė šalies nacionaliniai interesai, tačiau konservatorius Žygimantas Pavilionis jį kritikuoja dėl, politiko vertinimu, pernelyg nuolankios laikysenos Vašingtono atžvilgiu.
Budrys paaiškino, kas jį šokiravo
Spalio 7–8 dienomis Vilniuje vykusioje konferencijoje „Disinfo 2026“ buvo numatytos diskusijos apie įvairių valstybių įtaką informacinei erdvei.
Daugiausia nesutarimų sukėlė renginio programos dalis, kurioje Jungtinės Valstijos nagrinėtos kaip galimas užsienio informacinio manipuliavimo ir kišimosi šaltinis.
Ketvirtadienį LRT radijui K. Budrys teigė nustebęs, kad konferencijoje JAV buvo gretinamos su Rusija ir Kinija.
Ministro vertinimu, toks palyginimas neatitinka Lietuvos saugumo interesų, nes Jungtinės Valstijos yra viena svarbiausių šalies sąjungininkių.
Pasak K. Budrio, Lietuva nenori, kad kova su dezinformacija virstų antiamerikietiška kampanija, galinčia silpninti transatlantinius ryšius.
Paaiškėjo JAV spaudimo aplinkybės
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekė įtikinti sąjungininkus atsiriboti nuo renginio.
Apie tai pranešė „Politico“ ir „Reuters“. Pastaroji agentūra, remdamasi JAV pareigūnais ir diplomatiniu susirašinėjimu, nurodė, kad Vašingtonas ragino Lietuvą, Kanadą bei kitus partnerius persvarstyti dalyvavimą konferencijoje.
Po šių pokalbių Lietuvos ir Kanados užsienio reikalų ministerijos atsiribojo nuo renginio. Iš konferencijos rėmėjų sąrašo taip pat dingo Europos išorės veiksmų tarnyba.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad kai kurios konferencijos programos dalys neatitiko oficialios Vyriausybės pozicijos.
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva sprendimus priima savarankiškai, nors tarptautinės žiniasklaidos pranešimai sukėlė klausimų dėl JAV diplomatų vaidmens.
Pavilionis negailėjo kritikos
Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis ministro paaiškinimų nepriėmė be kritikos.
Socialiniame tinkle jis pareiškė, kad Lietuva aktyviai kalba apie Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos propagandos keliamą grėsmę, tačiau, jo vertinimu, sulaukusi Vašingtono prašymo nusprendė nutilti.
„Baimė ir nuolankumas neišgydys mūsų bėdų Vašingtone“, – rašė Ž. Pavilionis.
Politikas taip pat ragino prisiminti buvusių prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės laikų užsienio politiką.
Jo nuomone, diplomatijos tikslas nėra vien pritarti sąjungininkams. Lietuva turėtų gebėti juos įtikinti atsižvelgti į savo ir Ukrainos saugumo interesus, net jei dėl to kyla nesutarimų.
Tai yra Ž. Pavilionio politinis vertinimas, o ne įrodymas, kad Lietuvos sprendimas buvo priimtas vien dėl spaudimo.
Ginčas – ne tik dėl vienos konferencijos
Kilęs ginčas atskleidė platesnį klausimą: kaip Lietuvai suderinti glaudžius santykius su JAV ir savarankišką poziciją tarptautinėse diskusijose?
K. Budrys akcentuoja sąjungininkų svarbą Lietuvos saugumui ir perspėja, kad netinkami palyginimai gali kenkti bendradarbiavimui.
Ž. Pavilionis laikosi kitokios nuomonės. Jo teigimu, tvirti santykiai su partneriais neturėtų reikšti vengimo kalbėti apie nesutarimus.
Tuo metu konferencijos organizatoriai – nevyriausybinė organizacija „EU DisinfoLab“ – renginyje siekė aptarti informacinio manipuliavimo grėsmes, įskaitant politiškai jautrias temas.
Nors Lietuvos ministerija nuo konferencijos atsiribojo, diskusija dėl tokio sprendimo nesibaigė. Ji virto platesniu ginču apie diplomatijos ribas, nacionalinius interesus ir tai, kiek atvirai valstybės gali kritikuoti net artimiausius savo sąjungininkus.
