Kamilė Lukauskytė
Ar žmogus galėtų sulaukti 120, 130 ar net 150 metų? Ilgaamžiškumą tyrinėjantys mokslininkai jau ne vieną dešimtmetį ieško atsakymo į šį klausimą. Nors vidutinė gyvenimo trukmė per pastaruosius šimtmečius smarkiai pailgėjo, biologinės žmogaus galimybių ribos vis dar kelia diskusijų.
Kai kurie tyrimai rodo, kad išskirtinėmis aplinkybėmis žmogaus organizmas teoriškai galėtų išgyventi net 120–150 metų. Tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus sulaukti realu daugumai žmonių.
Pastaba: pateikto DELFI straipsnio pilno teksto nepavyko pasiekti, todėl toliau pateikiama savarankiška publikacija, paremta moksliniais ilgaamžiškumo tyrimais, o ne konkretaus straipsnyje kalbinto profesoriaus teiginiais.
Ilgiausiai gyvenusio žmogaus rekordas vis dar nepagerintas
Patikimai dokumentuotas ilgiausio žmogaus gyvenimo rekordas priklauso prancūzei Jeanne Calment.
Ji gimė 1875 metais, o mirė 1997-aisiais, sulaukusi 122 metų ir 164 dienų.
Nors pasaulyje nuolat pasirodo pranešimų apie neva dar vyresnius žmones, jų amžių patvirtinti patikimais dokumentais pavyksta ne visada.
Būtent todėl šis rekordas išlieka svarbus mokslininkams, siekiantiems suprasti žmogaus ilgaamžiškumo ribas.
Kodėl mokslininkai kalba apie 150 metų?
2021 metais paskelbtame tyrime mokslininkai analizavo, kaip senstant mažėja žmogaus organizmo gebėjimas atsigauti po įvairių sutrikimų.
Tyrėjai vertino kraujo rodiklius ir fizinio aktyvumo duomenis.
Rezultatai parodė, kad su amžiumi organizmui reikia vis daugiau laiko grįžti į įprastą būseną po ligų, traumų ar kitų stresinių veiksnių.
Remdamiesi matematiniais modeliais, mokslininkai apskaičiavo, kad šis gebėjimas teoriškai galėtų visiškai išnykti maždaug 120–150 gyvenimo metais.
Tačiau tai tik modeliuojama biologinė riba, o ne įrodymas, kad žmonės jau gali gyventi pusantro šimto metų.
Be to, kiti mokslininkai vertina, kad dabartinėmis biologinėmis sąlygomis maksimali žmogaus gyvenimo trukmė greičiausiai yra arčiau 120–125 metų.
Ilgas gyvenimas dar nereiškia geros sveikatos
Ilgaamžiškumo tyrėjai pabrėžia svarbų skirtumą tarp gyvenimo trukmės ir sveiko gyvenimo metų.
Žmogus gali sulaukti labai garbaus amžiaus, tačiau paskutinius gyvenimo dešimtmečius praleisti kovodamas su lėtinėmis ligomis ar praradęs savarankiškumą.
Todėl šiuolaikinės medicinos tikslas – ne vien pridėti papildomų metų.
Ne mažiau svarbu kuo ilgiau išsaugoti judrumą, aiškų mąstymą ir gebėjimą savarankiškai gyventi.
Mokslininkai tiria, kaip sulėtinti su senėjimu susijusius ląstelių pažeidimus, uždegiminius procesus ir organizmo funkcijų silpnėjimą.
Tačiau kol kas nėra patikimai įrodyto gydymo, kuris sveikam žmogui garantuotų gyvenimą iki 120 ar 150 metų.
Kas labiausiai lemia ilgaamžiškumą?
Genetika neabejotinai svarbi, tačiau vien paveldimumas nenulemia, kiek metų žmogus gyvens.
Didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai, gyvenamoji aplinka, galimybė gauti medicininę pagalbą ir lėtinių ligų prevencija.
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išsaugoti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą.
Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir nerūkymas taip pat siejami su mažesne daugelio ligų rizika.
Svarbūs ir socialiniai ryšiai. Vienišumas bei socialinė izoliacija gali neigiamai veikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą.
Ar ateityje 120 metų taps įprastu amžiumi?
Medicinos pažanga jau padėjo žmonėms gyventi gerokai ilgiau nei ankstesnėms kartoms.
Skiepai, antibiotikai, geresnė higiena ir pažangesnis širdies bei kitų ligų gydymas sumažino ankstyvų mirčių skaičių.
Tačiau vidutinės gyvenimo trukmės didėjimas nebūtinai reiškia, kad tokiais pat tempais ilgėja ir maksimali žmogaus gyvenimo trukmė.
Norint gerokai peržengti dabartinius rekordus, gali prireikti ne vien geresnio ligų gydymo, bet ir būdų tiesiogiai paveikti biologinius senėjimo procesus.
Kol kas tokios galimybės daugiausia tiriamos laboratorijose ir klinikiniuose tyrimuose.
Svarbiausias tikslas – ne rekordas
Mokslininkų diskusijos apie 125 ar 150 metų ribą intriguoja, tačiau jos neturėtų užgožti paprastesnio klausimo: kaip kuo ilgiau išlikti sveikam?
Net jeigu ateities medicina leis žmonėms pasiekti naujus ilgaamžiškumo rekordus, didžiausia nauda bus tuomet, jei papildomi metai bus praleisti išsaugant gerą gyvenimo kokybę.
Šiandien patikimiausias kelias į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą išlieka ligų prevencija, judėjimas, sveiki įpročiai ir laiku suteikiama medicininė pagalba.
O klausimas, ar žmogus kada nors galės gyventi 150 metų, kol kas lieka atviras.
