Kamilė Lukauskytė
JAV prezidentui Donaldui Trumpui viešai sukritikavus Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir paraginus ukrainiečius išsirinkti naują prezidentą, Europoje kilo stipri reakcija. Įtakingi Europos lyderiai pareiškė paramą Kyjivui ir pabrėžė, kad Ukrainos ateitį bei jos vadovus turi spręsti patys ukrainiečiai.
Diplomatinė įtampa paaštrėjo po Vašingtono sprendimo sušvelninti dalį apribojimų rusiško dyzelino prekybai. Šį žingsnį Ukrainos prezidentas sukritikavo, perspėdamas, kad papildomos pajamos gali padėti Rusijai tęsti karą.
Trumpas pareikalavo naujo Ukrainos vadovo
Spalio 10 dieną Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad Ukrainai reikia naujo prezidento, kuris sugebėtų susitarti dėl karo pabaigos.
JAV vadovas taip pat kritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jo teigimu, tokie išpuoliai prisideda prie degalų kainų augimo ir apsunkina pastangas pasiekti susitarimą.
Šie pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai Trumpas paskelbė apie susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo.
Vašingtonas šį sprendimą aiškino siekiu mažinti degalų kainas, tačiau Kyjive jis buvo sutiktas itin kritiškai.
Zelenskis perspėjo dėl naudos Rusijai
Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sankcijų švelninimas Maskvai siunčia pavojingą signalą.
Ukrainos vadovo vertinimu, Rusijai sudaromos papildomos galimybės uždirbti iš energetikos išteklių, nors ji ir toliau vykdo karinius veiksmus prieš Ukrainą.
Zelenskis perspėjo, kad papildomos pajamos iš degalų prekybos gali būti panaudotos karui finansuoti.
Ukrainos prezidentas taip pat atmetė mintį, kad kitos valstybės galėtų nuspręsti, kas turi vadovauti jo šaliai.
Kalbėdamas apie rinkimus, jis pabrėžė, jog sprendimą turi priimti Ukrainos piliečiai. Zelenskis nurodė esantis pasirengęs rinkimams, jeigu Rusija sutiktų su visapusiškomis 60 dienų paliaubomis, kurios leistų juos surengti saugesnėmis sąlygomis.
Europos lyderiai suskubo palaikyti Kyjivą
Po Trumpo pareiškimų Zelenskis sulaukė daugelio Europos valstybių vadovų skambučių ir viešų palaikymo žinučių.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patikino Ukrainos prezidentą, kad šis gali tikėtis Lenkijos ir Europos solidarumo.
Paramą pareiškė ir Vokietija. Šalies užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pabrėžė, kad Berlynas toliau remia Ukrainos valdžią ir jos prezidentą.
Jis taip pat pareiškė, kad siekiant priversti Rusiją rimtai derėtis reikia ne mažinti, o didinti spaudimą Maskvai.
Didžiosios Britanijos vadovybė taip pat patvirtino tęsianti paramą Ukrainai ir ketinanti stiprinti sankcijas Rusijai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė palaikymą Zelenskiui, vadovaujančiam Ukrainai per Rusijos pradėtą karą.
Bendra Europos lyderių žinia – parama Ukrainai neturi silpnėti, o sprendimai dėl jos politinės ateities priklauso Ukrainos žmonėms.
Europos Sąjunga nesutinka švelninti spaudimo Rusijai
Ypač daug kritikos sulaukė JAV sprendimas palengvinti rusiško dyzelino prekybą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas perspėjo, kad toks sprendimas gali padidinti Rusijos pajamas, kurios naudojamos karui tęsti.
Jos teigimu, Europa neketina atsisakyti sankcijų politikos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat sukritikavo JAV sprendimą, pabrėždamas, kad jis nepadeda išlaikyti Vakarų vienybės Rusijos atžvilgiu.
Europoje vyrauja pozicija, kad taika turi būti siekiama didinant spaudimą agresiją tęsiančiai Rusijai, o ne suteikiant jai naujų ekonominių galimybių.
Naujas ginčas dėl energetinių paliaubų
Įtampą dar labiau padidino Trumpo pareiškimas, kad Ukraina ir Rusija esą susitarė dėl energetinių paliaubų.
Tačiau Kyjivas tokio galutinio susitarimo nepatvirtino, o Rusija ir toliau atakavo Ukrainos energetikos objektus.
Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi nutraukti smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, jeigu Maskva sustabdys atakas prieš Ukrainos elektrines ir kitus energetikos objektus.
Ukrainos vadovas perspėjo, kad priešingu atveju jo šalis pasiliks teisę atsakyti.
Artėjant žiemai energetikos infrastruktūros saugumas tampa vienu svarbiausių klausimų. Rusijos atakos kelia grėsmę elektros ir šilumos tiekimui Ukrainos gyventojams.
Įtampa tarp sąjungininkų didėja
Naujausias ginčas atskleidė ryškėjančius JAV ir Europos požiūrių skirtumus dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Trumpas siekia mažinti energijos kainas ir spaudžia Kyjivą ieškoti susitarimo su Maskva. Tuo metu daugelis Europos lyderių baiminasi, kad ekonominių apribojimų švelninimas gali sustiprinti Rusijos galimybes tęsti karą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Europa atmeta diplomatines pastangas nutraukti kovas. Europos valstybės palaiko derybas ir paliaubas, tačiau pabrėžia, kad susitarimai turi būti patikimi, o Rusija privalo jų laikytis.
Kol kas aišku viena: nepaisant Trumpo kritikos, pagrindiniai Europos sąjungininkai viešai patvirtino paramą Zelenskiui ir Ukrainai.
Artimiausi diplomatiniai susitikimai parodys, ar Vašingtonui ir Europos sostinėms pavyks suderinti skirtingus požiūrius į spaudimą Rusijai ir galimas karo užbaigimo sąlygas.
