Kamilė Lukauskytė
Lietuvos saugumo tarnybų turima informacija kelia rimtą susirūpinimą. Rusija gali svarstyti išpuolius prieš strategiškai svarbius objektus Baltijos šalyse, o tam esą ketintų pasitelkti netikėtą priemonę – Ukrainoje pagamintus bepiločius orlaivius.
Apie tokią grėsmę 2026 metų rugpjūtį viešai prabilo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų apie galimus Rusijos planus.
Pavojingiausia šio scenarijaus dalis – Maskva galėtų mėginti nuslėpti savo dalyvavimą ir sudaryti įspūdį, kad išpuolį surengė ne Rusija.
Vis dėlto svarbu pabrėžti: kalbama apie žvalgybos vertinamą galimą grėsmę, o ne apie patvirtintą sprendimą pulti Lietuvą ar neišvengiamą karinį smūgį.
Rusija gali panaudoti ukrainietiškus dronus
Lietuvos karinė žvalgyba perspėjo, kad Rusija svarsto galimybę rengti vadinamąsias nekonvencines kinetines atakas prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą.
Tai galėtų būti fiziniai išpuoliai prieš svarbius objektus, tačiau nebūtinai tradicinė karinė operacija su didelėmis sausumos pajėgomis.
Ypatingą dėmesį pareigūnai atkreipė į galimą dronų panaudojimą.
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – rugpjūtį sakė R. Kaunas.
Tokio pasirinkimo tikslas galėtų būti klaidinimas.
Jeigu atakai būtų panaudotas Ukrainoje pagamintas bepilotis orlaivis, pirminiai jo nuolaužų tyrimai galėtų apsunkinti tikrojo organizatoriaus nustatymą.
Tai suteiktų Rusijai galimybę neigti savo dalyvavimą ir mėginti sukelti politinę sumaištį.
Kokie objektai galėtų tapti taikiniais?
Didžiausias susirūpinimas susijęs su kritine infrastruktūra.
Tai objektai, kurių veiklos sutrikdymas galėtų turėti didelių pasekmių gyventojams, šalies ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra įspėjęs apie galimas grėsmes energetikos ir transporto infrastruktūrai.
Tarp svarbiausių saugomų objektų Lietuvoje yra Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungties „LitPol Link“ infrastruktūra ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Tačiau tai, kad šie objektai saugomi, nereiškia, jog žvalgyba juos įvardijo kaip konkrečius suplanuotų išpuolių taikinius.
Pareigūnai nėra viešai atskleidę nei tikslių galimų taikinių, nei atakų datos.
NATO šalys jau anksčiau sulaukė perspėjimų
Dar birželį Latvijos žvalgyba įspėjo apie galimas Rusijos karines provokacijas Baltijos valstybėse arba Lenkijoje.
Tuomet buvo kalbama ne apie plataus masto invaziją, o apie ribotus veiksmus, kuriais Maskva galėtų mėginti patikrinti NATO reakciją.
Tarp galimų scenarijų minėti bepiločių orlaivių incidentai, raketų panaudojimas ir hibridinės atakos.
Liepos mėnesį Lietuvos ir Latvijos prezidentai taip pat perspėjo apie galimus išpuolius prieš regiono energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne tik fizinei žalai padaryti, bet ir politiniam spaudimui didinti.
Vienas Rusijos tikslų galėtų būti priversti NATO valstybes mažinti paramą Ukrainai arba sukelti abejonių dėl Aljanso vienybės.
Reaguodama į žvalgybos perspėjimus, Lietuva ėmėsi papildomų strateginių objektų apsaugos priemonių.
2026 metų vasarą buvo paskelbta apie sustiprintą energetikos infrastruktūros apsaugą.
Tai svarbu todėl, kad net ribotas išpuolis prieš elektros ar dujų tiekimo objektą galėtų sukelti didelių sutrikimų.
Tuo pat metu Lietuvos ir sąjungininkų pajėgos toliau rengia karines pratybas, stiprina oro gynybą ir tobulina reagavimo į galimus incidentus procedūras.
NATO kolektyvinės gynybos principas išlieka vienu svarbiausių Lietuvos saugumo garantų.
Tačiau saugumo specialistai pabrėžia, kad hibridinių operacijų atveju itin svarbu greitai ir patikimai nustatyti, kas iš tiesų atsakingas už incidentą.
Ar tai reiškia, kad karas Lietuvoje neišvengiamas?
Ne. Žvalgybos perspėjimas apie galimus išpuolius nereiškia, kad Rusija jau priėmė sprendimą juos surengti.
Taip pat būtina atskirti pavienes provokacijas ar diversijas nuo plataus masto karinio puolimo.
2026 metų kovą paskelbtame Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmių vertinime pažymėta, kad Rusijos galimybes pradėti didesnį karinį konfliktą riboja Ukrainoje vykstantis karas.
Kartu žvalgyba įspėjo, kad Rusija didina savo karinius pajėgumus, todėl ilgalaikės grėsmės išlieka.
Šių metų rugpjūtį paskelbtas perspėjimas dėl dronų susijęs su kitokio pobūdžio rizika – galimomis ribotomis, sunkiau atpažįstamomis atakomis.
Svarbiausia – nepasiduoti panikai
Rusijos galimų veiksmų vertinimas rodo, kad Lietuvos saugumo institucijos stebi ne tik tradicines karines grėsmes, bet ir bandymus destabilizuoti regioną pasitelkiant diversijas, dezinformaciją bei bepiločius orlaivius.
Gyventojams svarbu sekti oficialius valstybės institucijų pranešimus ir atskirti patvirtintą informaciją nuo internete plintančių spėlionių.
Pagrindinė žinia išlieka rimta: Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto atakas prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą. Tačiau konkretaus išpuolio laikas, vieta ar galutinis sprendimas jį surengti viešai nėra patvirtinti.
