Kamilė Lukauskytė
Ginkluoti kaukėti vyrai, bandymas per Latvijos sieną pervesti 20 migrantų, pavogtos stebėjimo kameros ir paslaptinga grupuotė, grasinanti naujais išpuoliais. Spalio pradžioje Latvijos ir Baltarusijos pasienyje įvykęs incidentas kelia vis daugiau klausimų. Tačiau bene didžiausią nuostabą analitikams sukėlė Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos reakcija.
Jis tvirtina, kad incidentą esą surengė patys latviai. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios leidžia įtarti kur kas sudėtingesnę operaciją.
Kaukėti vyrai grasino Latvijos kariams
Viskas prasidėjo naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją.
Pranešta, kad iš Baltarusijos pusės į Latviją bandyta neteisėtai pervesti maždaug 20 migrantų.
Tačiau šįkart incidentas išsiskyrė ne vien mėginimu kirsti sieną.
Pasak pranešimų, migrantus lydėjo kaukėti ir ginkluoti asmenys. Latvijos kariams sutrukdžius kirsti sieną, šie vyrai esą grasino ginklais.
Po kelių valandų, kaip pranešta, jie sugrįžo ir įsiskverbė į Latvijos teritoriją.
Kraslavos savivaldybėje buvo sugadinta elektros paskirstymo įranga ir pavogtos vaizdo stebėjimo kameros.
Incidentas iš karto sukėlė susirūpinimą dėl pasienio saugumo.
Tačiau netrukus pasirodė dar viena netikėta detalė.
Atsakomybę prisiėmė paslaptinga grupuotė
Spalio 7 dieną internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame atsakomybę už incidentą prisiėmė grupuotė, pasivadinusi „Juodaisiais rusais“.
Įraše kalbėjo kaukę ir akinius dėvintis vyras, prisistatęs šaukiniu Nemanas.
Jis tvirtino, kad trys grupuotės nariai kirto Latvijos sieną, susidūrė su kariais, o vėliau sugrįžo ir sugadino pasienio infrastruktūrą.
Tačiau tuo pareiškimas nesibaigė.
Grupuotės atstovas pagrasino, kad panašių veiksmų gali būti imtasi ir kituose pasienio ruožuose.
Tokie grasinimai sulaukė saugumo ekspertų dėmesio.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad grupuotės paskelbti teiginiai savaime neįrodo, jog būtent ji organizavo incidentą.
Įtarimų sukėlė grupuotės atsiradimo laikas
Nagrinėjant „Juodųjų rusų“ veiklą paaiškėjo įdomių aplinkybių.
Jos „Telegram“ kanalas sukurtas tik rugsėjo 23 dieną – likus mažiau nei dviem savaitėms iki incidento.
Panašiu metu pradėjo veikti ir grupuotės paskyra „TikTok“ platformoje.
Jose buvo skelbiami įrašai apie Baltarusijos kariuomenę, bendras Rusijos ir Baltarusijos pratybas bei tariamas Vakarų grėsmes.
Grupuotė taip pat propagavo Rusijos ir Baltarusijos politinę sąjungą, kalbėjo apie slavų tautų vienybę ir palaikė karinius tikslus Ukrainoje.
Dar viena detalė – grupuotės interneto svetainė užregistruota Rusijos domenų zonoje.
Tai savaime neįrodo ryšių su Rusijos institucijomis, tačiau analitikams kelia papildomų klausimų apie tikrąją organizacijos kilmę.
Ekspertai įtaria slaptųjų tarnybų operaciją
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro direktorius Janis Sartsas suabejojo, ar „Juodieji rusai“ apskritai egzistuoja kaip savarankiška organizacija.
Jo vertinimu, panašios operacijos prie Baltarusijos ir Rusijos sienų gali būti susijusios su šių valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad autoritarinėse sistemose nepriklausomos ginkluotos grupuotės, galinčios savarankiškai vykdyti tarptautines provokacijas, būtų sunkiai įsivaizduojamos.
J. Sartsas taip pat įžvelgia galimą informacinės operacijos tikslą – sukelti visuomenėje baimę ir sudaryti įspūdį, kad už incidentą atsakingi ne valstybiniai veikėjai, o tariamai savarankiški aktyvistai.
Panašios nuomonės laikosi ir Baltarusijos karo žurnalistas Dmitrijus Galko.
Jis neatmeta galimybės, kad grupuotė sukurta kaip priedangos struktūra, kuriai prireikus būtų galima priskirti įvairius pasienio incidentus.
D. Galko šią schemą palygino su vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais, pasirodžiusiais Rusijai 2014 metais okupuojant Krymą.
Vis dėlto tai yra ekspertų vertinimai, o ne oficialiai įrodytas grupuotės ryšys su specialiosiomis tarnybomis.
Lukašenka apkaltino pačius latvius
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka į incidentą sureagavo neigdamas savo šalies atsakomybę.
Jis pareiškė, kad ginkluotos grupės įsiveržimą neva inscenizavo pati Latvija.
Pasak A. Lukašenkos, tokia operacija iš Baltarusijos teritorijos negalėtų vykti be jo žinios.
Kadangi jis jokio leidimo nedavė, Baltarusijos vadovas tvirtino, kad kaltinimai Minskui nepagrįsti.
Dar daugiau – A. Lukašenka iškėlė versiją, kad Latvija esą siekia tokiu būdu gauti daugiau finansavimo iš Europos Sąjungos.
Šiam kaltinimui jis nepateikė viešai patikrintų įrodymų.
Būtent toks paaiškinimas sukėlė naują diskusiją.
Jeigu Baltarusijos valdžia iš tiesų mano, kad jos teritorija ir vardas naudojami provokacijai, kodėl nesiimama akivaizdžių veiksmų tariamiems organizatoriams nustatyti?
Viena detalė kelia ypač daug klausimų
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į „Juodųjų rusų“ interneto svetainės registraciją Rusijoje.
Jos domenas užregistruotas per Rusijos registratorių, kuriam, kaip nurodoma, buvo pateikti registruojančio asmens duomenys ir atliktas mokėjimas.
Todėl teoriškai būtų galima mėginti nustatyti, kas svetainę užsakė ir už ją sumokėjo.
Jeigu A. Lukašenka įsitikinęs, kad grupuotę sukūrė Latvijos provokatoriai, galėtų prašyti Rusijos institucijų pagalbos tiriant šiuos duomenis.
Tačiau viešai paskelbtuose jo pareiškimuose daugiau dėmesio skiriama kaltinimams Latvijai.
Tai leidžia kelti klausimų dėl Baltarusijos vadovo pasirinktos komunikacijos, bet vien toks elgesys neįrodo jo dalyvavimo organizuojant incidentą.
Latvija pradėjo tyrimą
Latvijos valstybės saugumo tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamos organizacijos kūrimo, siekiant vykdyti sunkius nusikaltimus prieš taiką, Latviją ir Ukrainą.
Tyrėjai kol kas neatskleidžia visų surinktų duomenų.
Tai reiškia, kad daugelis svarbių klausimų lieka atviri: kas iš tiesų buvo kaukėti vyrai, kas koordinavo jų veiksmus ir ar „Juodieji rusai“ yra reali organizacija, ar tik informacinė priedanga?
Latvijos pareigūnams taip pat svarbu įvertinti grupuotės grasinimus surengti naujas provokacijas.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai?
Lietuva, kaip ir Latvija, turi sieną su Baltarusija, todėl tokie incidentai aktualūs visam regionui.
Jeigu paaiškėtų, kad pasienyje veikia organizuota grupė, galinti grasinti kariams, gadinti stebėjimo sistemas ir skelbti apie būsimus išpuolius, tai reikštų papildomus saugumo iššūkius.
Tačiau kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Juodieji rusai“ būtų surengę veiksmų Lietuvos teritorijoje.
Didžiausia šios istorijos mįslė – ne tik tai, kas kirto Latvijos sieną, bet ir kodėl Baltarusijos vadovas pasirinko kaltinti kaimynus, užuot viešai parodęs pastangas nustatyti paslaptingos grupuotės organizatorius.
Kol vyksta tyrimas, atsakymas, ar tai savarankiškų radikalų veiksmai, ar koordinuota hibridinė operacija, lieka nepatvirtintas.
