Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje ruošiama sveikatos ir socialinių paslaugų reforma, kuri nuo 2029 metų gali pakeisti tūkstančių žmonių kasdienybę. Valdžia žada paprastesnį pagalbos gavimą, tačiau medikai ir pacientų organizacijos jau dabar perspėja apie galimas pasekmes. Baiminamasi, kad vietoj žadėto patogumo žmonės gali susidurti su ilgesnėmis eilėmis, sudėtingesne tvarka ir didesne finansine našta.
Ypač daug klausimų kyla dėl slaugos paslaugų namuose – pagalbos, kuri gyvybiškai svarbi vyresnio amžiaus, negalią turintiems ir sunkiai sergantiems žmonėms.
Kas pasikeistų nuo 2029 metų?
Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlo iš esmės pertvarkyti ilgalaikės priežiūros paslaugų sistemą.
Pagrindinė idėja – sujungti slaugos ir socialines paslaugas į vieną bendrą modelį.
Šiuo metu žmogui, kuriam reikalinga ir medicininė slauga, ir socialinė pagalba, gali tekti kreiptis į skirtingas institucijas.
Valdžia siekia, kad ateityje šios paslaugos būtų organizuojamos vadinamuoju vieno langelio principu.
Tai reiškia, kad žmogaus poreikiai būtų vertinami kompleksiškai, o reikalinga pagalba koordinuojama vienoje sistemoje.
Planuojama, kad paslaugos būtų teikiamos trimis pagrindinėmis formomis: žmogaus namuose, dienos centruose ir stacionariose priežiūros įstaigose.
Taip pat numatyta nustatyti tris pagalbos poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį.
Tačiau specialistai kelia klausimą, ar nauja sistema tikrai veiks paprasčiau už dabartinę.
Medikai įspėja apie galimą pavojų
Spalio 19 dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje medikų, pacientų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai išsakė rimtų abejonių.
Konferenciją surengė konservatorės Jurgita Sejonienė ir Paulė Kuzmickienė.
Susirinkę specialistai teigė nesuprantantys, kodėl būtina keisti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose sistemą, kuri, jų vertinimu, šiuo metu veikia gerai.
Pasak kritikų, kol kas nepakankamai aišku, kaip praktiškai bus įgyvendinama naujoji tvarka.
Jie pasigenda išsamios reformos koncepcijos, poveikio vertinimo ir platesnių konsultacijų.
Didžiausias nuogąstavimas – kad pertvarka gali ne sutrumpinti, o pailginti pagalbos laukimo laiką.
Taip pat baiminamasi, kad papildomas administracinis krūvis gali tekti gydymo įstaigoms ir pacientų artimiesiems.
„Pamirštamas svarbiausias žmogus“
Medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus kritikavo patį reformos rengimo procesą.
Jo teigimu, keičiant sveikatos priežiūros sistemą svarbiausia nepamiršti žmogaus, kuriam tos paslaugos reikalingos.
Specialistas išsakė nuogąstavimą, kad politinis noras įgyvendinti pokyčius gali užgožti praktinius pacientų poreikius.
Panašias abejones išsakė ir kiti spaudos konferencijos dalyviai.
Jie pabrėžė, kad tokio masto reformai nepakanka vien parengti įstatymo projektą.
Prieš priimant sprendimus būtina išsiaiškinti, kaip nauja tvarka paveiks pacientus, slaugytojus, socialinius darbuotojus ir paslaugas teikiančias organizacijas.
Nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris Andrejus Rudanovas akcentavo, kad pirmiausia turėtų būti parengta aiški reformos koncepcija.
Tik po to, jo nuomone, reikėtų rengti konkrečius teisės aktus.
Ar už slaugą teks mokėti daugiau?
Vienas jautriausių reformos klausimų – paslaugų finansavimas.
Pagal rengiamą modelį ilgalaikės priežiūros paslaugoms numatyti keturi finansavimo šaltiniai:
- Valstybės biudžeto lėšos.
- Savivaldybių biudžetų lėšos.
- Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
- Pačių paslaugų gavėjų mokėjimai.
Būtent paskutinė dalis kelia nerimą pacientų atstovams.
Jie atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės priežiūros dažniausiai reikia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pajamos neretai būna ribotos.
Todėl svarbu aiškiai nustatyti, už kokias paslaugas ir kokiomis sąlygomis gyventojams reikėtų mokėti.
Vis dėlto kol kas nėra pagrindo teigti, kad nuo 2029 metų visiems pacientams slauga namuose taps mokama.
Konkretūs mokėjimo mechanizmai ir galimos išimtys dar turi būti išsamiai apibrėžti.
Pacientų organizacijos pasijuto neišgirstos
Reformos kritikų teigimu, didelė problema yra ne tik siūlomas modelis, bet ir jo rengimo būdas.
Pacientų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai sako nebuvę pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimą.
Jų teigimu, organizacijos buvo pakviestos į viešą pristatymą, tačiau ne į ankstesnes diskusijas, kuriose formuojami pagrindiniai sprendimai.
Todėl kyla klausimų, ar rengiant pertvarką tinkamai įvertinta reali žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, patirtis.
Specialistai taip pat pasigenda aiškaus atsakymo, kuri institucija bus atsakinga už paciento kelią naujoje sistemoje.
Kai kurios organizacijos kelia klausimą, kodėl už tam tikrų procesų formavimą atsakomybė tenka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, nors dalis paslaugų yra medicininės ir finansuojamos sveikatos draudimo lėšomis.
Tai svarbu, nes neaiškus atsakomybės pasidalijimas gali apsunkinti paslaugų koordinavimą.
Valdžia tikina: žmonėms bus paprasčiau
Reformos iniciatoriai pateikia kitokią poziciją.
Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai teigia, kad dabartinė sistema yra suskaidyta.
Dėl to žmogui kartais sudėtinga gauti visą reikalingą pagalbą.
Valdžios siūlomu modeliu siekiama sujungti medicininę slaugą ir socialines paslaugas taip, kad jos geriau atitiktų konkretaus žmogaus poreikius.
Tikimasi, kad bus galima veiksmingiau paskirstyti specialistų darbo laiką ir turimus finansinius išteklius.
Taip pat žadama mažinti besidubliuojančių paslaugų skaičių.
Reformos rengėjų nuomone, integruota sistema leistų pacientams ir jų šeimoms lengviau susigaudyti, kur kreiptis pagalbos.
Tačiau ar šie tikslai bus pasiekti, priklausys nuo konkrečių įgyvendinimo taisyklių, finansavimo ir specialistų prieinamumo.
Įstatymą planuoja pateikti jau netrukus
Pagal pristatytą grafiką Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ne vėliau kaip 2026 metų lapkritį.
Jeigu pertvarkai būtų pritarta, naujasis modelis pradėtų veikti nuo 2029 metų sausio mėnesio.
Iki to laiko dar reikėtų priimti teisės aktus, parengti įgyvendinimo tvarką ir pasiruošti paslaugų organizavimo pokyčiams.
Tačiau reformos svarstymą komplikuoja ir politinis kalendorius.
2028 metais Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.
Tai reiškia, kad naujoji ilgalaikės priežiūros sistema turėtų pradėti veikti jau po rinkimų, kai šalį valdys naujai suformuota Vyriausybė.
Dėl to kyla klausimų, kaip bus užtikrintas sprendimų tęstinumas.
Kas labiausiai pajustų pokyčius?
Jeigu reforma būtų įgyvendinta, ji būtų ypač aktuali žmonėms, kuriems nuolat reikalinga pagalba kasdienėje veikloje.
Tai galėtų būti vyresnio amžiaus pacientai, žmonės su negalia, sunkiai sergantys asmenys ir jų artimieji.
Šiuo metu nemaža dalis šeimų pačios rūpinasi artimųjų slauga ir derina ją su darbu bei kitomis pareigomis.
Todėl paslaugų prieinamumas, laukimo laikas ir finansavimo sąlygos joms yra itin svarbūs.
Jeigu naujoji sistema veiktų taip, kaip žada reformos rengėjai, šeimoms galėtų sumažėti administracinių rūpesčių.
Tačiau jeigu nebus pakankamai specialistų arba naujos taisyklės apsunkins paslaugų teikimą, dalis žmonių gali susidurti su papildomais sunkumais.
Kol kas tai – galimos rizikos, apie kurias kalba reformos kritikai, o ne jau įvykę pokyčiai.
Svarbiausi atsakymai – dar priešakyje
Ilgalaikės priežiūros reforma pristatoma kaip būdas padėti žmonėms greičiau ir paprasčiau gauti jiems reikalingas paslaugas.
Tačiau medikai, pacientų organizacijos ir dalis politikų ragina neskubėti.
Jų teigimu, pirmiausia būtina aiškiai atsakyti, kaip veiks naujoji sistema, kas bus atsakingas už pacientų priežiūrą, kaip bus finansuojamos paslaugos ir ar nenukentės jau veikiančios slaugos namuose komandos.
Iki 2029 metų dar liko daugiau nei dveji metai, tačiau diskusijos jau prasidėjo. Ir pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar reforma iš tiesų palengvins gyvenimą žmonėms, kuriems pagalbos reikia labiausiai?
