Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusija dėl buvusių KGB bendradarbių paviešinimo. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis siekia atskleisti sovietų specialiosioms tarnyboms dirbusių, tačiau apie tai neprisipažinusių asmenų duomenis. Vis dėlto Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė netikėtą išvadą – siūloma tokioms įstatymo pataisoms nepritarti. Kodėl, jeigu pati ministerija pripažįsta visuomenės teisę žinoti tiesą?

Spalio 19 dieną paaiškėjo, kad KAM parengtame išvadų projekte išdėstyti keli argumentai, kodėl R. Žemaitaičio pasiūlytas teisinis reguliavimas, ministerijos vertinimu, nėra reikalingas.

Ministerija paaiškino, kodėl nepritaria

Krašto apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno inicijuotoms pataisoms.

Tačiau tai nereiškia, kad ministerija prieštarauja visų neprisipažinusių KGB bendradarbių duomenų viešinimui.

Priešingai – KAM nurodo palaikanti visuomenės teisę žinoti apie žmones, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis ir galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui.

Pagrindinis ministerijos argumentas yra teisinis.

Pasak KAM, galiojantis įstatymas jau dabar numato neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenų viešinimą.

Todėl naujas siūlymas, ministerijos vertinimu, iš esmės pakartotų jau galiojančią nuostatą.

Išvadų projekte teigiama, kad toks pakeitimas nesukurtų papildomos teisinės naudos.

Kas jau dabar gali būti paviešinta?

Pagal galiojančią tvarką asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėjo galimybę savanoriškai prisipažinti.

Tam buvo nustatytas konkretus terminas.

Jeigu kompetentinga komisija nustato, kad žmogus slapta bendradarbiavo, tačiau laiku neprisipažino, duomenys apie tokį bendradarbiavimą gali būti viešai paskelbti Teisės aktų registre.

Viešinimas taip pat numatytas tam tikrais atvejais, kai asmuo sąmoningai pateikė melagingą informaciją arba nuslėpė reikšmingus duomenis.

Tai reiškia, kad neprisipažinusių asmenų paviešinimo mechanizmas Lietuvos teisėje egzistuoja jau seniai.

Tačiau svarbu atskirti teisinę galimybę nuo faktiškai nustatytų bendradarbiavimo atvejų.

Vien tai, kad žmogaus pavardė aptinkama sovietinių institucijų dokumentuose, savaime neįrodo slapto bendradarbiavimo.

Tokiems faktams nustatyti būtinas teisinis ir istorinis vertinimas.

Žemaitaičio projekte įžvelgė problemą

KAM atkreipė dėmesį ir į kitą R. Žemaitaičio projekto aspektą.

Politikas siūlo paviešinti duomenis apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis.

Ministerijos teigimu, čia atsiranda teisinis neatitikimas.

Šiuo metu įstatymas numato prisipažinusių buvusių slaptų bendradarbių įskaitą.

Į ją įtraukiami asmenys, kurie savanoriškai prisipažino ir pateikė turimą informaciją apie sovietinių specialiųjų tarnybų veiklą.

Tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra analogiškos pareigos sudaryti neprisipažinusių asmenų įskaitą.

Todėl, KAM vertinimu, siūlomos pataisos galėtų įpareigoti institucijas viešinti duomenis iš įskaitos, kurios įstatymas nereikalauja sudaryti.

Ministerija mano, kad toks reguliavimas būtų nepakankamai aiškus ir nederėtų su jau galiojančia teisine sistema.

Seime iniciatyva sulaukė nemažo palaikymo

R. Žemaitaičio siūlymas nėra naujas.

Dar 2025 metų birželio 10 dieną Seimas pradėjo svarstyti pataisas dėl neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimo.

Po projekto pateikimo balsai pasiskirstė taip:

79

Už

8

Prieš

7

Susilaikė

2025 m. birželio 10 d. balsavimas po įstatymo projekto pateikimo.

Toks rezultatas leido tęsti projekto svarstymą, tačiau nereiškė galutinio įstatymo priėmimo.

Diskusijų metu kai kurie parlamentarai ragino paviešinti ne tik neprisipažinusių, bet ir prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių sąrašus.

R. Žemaitaitis savo ruožtu argumentavo, kad dabartinė padėtis, jo vertinimu, yra nesąžininga.

Politiko nuomone, dalis neprisipažinusių asmenų gali išvengti viešumo, nors savanoriškai prisipažinusiųjų duomenys saugomi valstybės nustatyta tvarka.

Kodėl kai kurios KGB paslaptys saugomos 75 metus?

Vienas jautriausių klausimų – savanoriškai prisipažinusių buvusių slaptų bendradarbių duomenų apsauga.

2015 metais Seimas priėmė pataisas, kuriomis nustatyta, kad tokių asmenų pateikta informacija saugoma ir įslaptinama 75 metams.

Ši apsauga susijusi su anksčiau valstybės suteiktomis garantijomis žmonėms, kurie nusprendė prisipažinti.

Tačiau galiojanti tvarka numato ir išimtis.

Informacija apie slaptą bendradarbiavimą gali būti išslaptinama ir viešai paskelbiama, jeigu asmuo eina tam tikras svarbias valstybės pareigas arba į jas kandidatuoja.

Tai apima prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.

Taigi duomenų apsauga nėra absoliuti.

Siūloma ir dar viena esminė permaina

Seime svarstoma ir kita R. Žemaitaičio iniciatyva.

Ji susijusi ne tik su neprisipažinusiais, bet ir su savanoriškai prisipažinusiais buvusiais KGB bendradarbiais.

2025 metų gruodį parlamentas pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti jų duomenis.

Šis projektas po pateikimo taip pat sulaukė palaikymo:

• Už balsavo 51 Seimo narys.
• Prieš buvo 1 parlamentaras.
• Susilaikė 2.

R. Žemaitaitis siūlo panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių slaptų bendradarbių registraciją, prisipažinimą, apskaitą ir apsaugą.

Pagal jo siūlymą pakeitimai įsigaliotų 2028 metų sausio 1 dieną.

Tokiu atveju prisipažinusių asmenų pateikti duomenys nebebūtų automatiškai saugomi pagal dabartinį įstatymą ir būtų išslaptinami laikantis valstybės paslapčių reglamentavimo.

Tačiau ir šis siūlymas dar nėra priimtas.

Vienas Seimo komitetas jau pasiūlė atmesti

R. Žemaitaičio iniciatyvą dėl prisipažinusių asmenų išslaptinimo jau svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Komitetas pasiūlė projektą atmesti.

Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas spalio viduryje grįžo prie šio klausimo.

Nuspręsta, kad dėl temos jautrumo tolesnės diskusijos vyks už uždarų durų.

Tai rodo, kad tarp parlamentarų nėra vienodo požiūrio į tai, kaip turėtų būti sprendžiamas istorinių duomenų viešinimo klausimas.

Vienoje diskusijos pusėje akcentuojamas visuomenės interesas žinoti apie sovietinių represinių struktūrų veiklą.

Kitoje keliami teisinio tikrumo, anksčiau suteiktų garantijų ir duomenų patikimumo klausimai.

Ar KGB bendradarbių sąrašai bus paviešinti?

Kol kas galutinio sprendimo nėra.

Krašto apsaugos ministerija tik pateikė išvadų projektą, kuriuo siūlo Vyriausybei nepritarti vienai iš R. Žemaitaičio iniciatyvų.

Tai nėra nei galutinis Vyriausybės sprendimas, nei Seimo balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Be to, parlamente svarstomi du skirtingi siūlymai: vienas dėl neprisipažinusių asmenų duomenų, kitas – dėl prisipažinusiųjų išslaptinimo.

Jų teisinės pasekmės būtų skirtingos.

Pagrindinė šios istorijos detalė – KAM neprieštarauja visuomenės teisei žinoti apie neprisipažinusius KGB bendradarbius. Ministerija teigia, kad tokio viešinimo tvarka jau egzistuoja, todėl naujasis Žemaitaičio projektas, jos vertinimu, nieko iš esmės nepakeistų.

Ar parlamentas pritars šiems argumentams, paaiškės tęsiantis įstatymų projektų svarstymui.