Kamilė Lukauskytė
Į jūsų namų duris gali pasibelsti žmogus, prisistatantis policijos pareigūnu. Jis gali pareikalauti parodyti namuose laikomus pinigus, įspėti apie tariamai padirbtus banknotus arba paprašyti nedelsiant sumokėti baudą. Tačiau už tokio vizito gali slypėti pavojinga apgaulė. Lietuvos policija įspėja gyventojus apie suaktyvėjusius sukčius ir ragina ypač saugoti vyresnio amžiaus artimuosius.
Spalio 19 dieną Varėnos policija paskelbė perspėjimą dėl asmenų, kurie atvyksta į gyventojų namus apsimesdami teisėsaugos pareigūnais.
Jų tikslas – įgyti žmonių pasitikėjimą ir išvilioti pinigus ar kitas vertybes.
Prie durų prisistato policininkais
Sukčiai pasitelkia vieną seniausių, tačiau vis dar veiksmingų apgaulės būdų – apsimeta autoritetingos institucijos atstovais.
Atvykę prie žmogaus namų durų jie gali prisistatyti policijos pareigūnais ir pareikšti, kad būtina atlikti skubų patikrinimą.
Dažniausiai pateikiamas vienas iš dviejų pretekstų.
Pirmuoju atveju gyventojui sakoma, kad jo namuose laikomi grynieji pinigai gali būti padirbti.
Todėl tariami pareigūnai siūlo banknotus patikrinti.
Antruoju atveju žmogui pranešama apie neva paskirtą baudą, kurią būtina sumokėti iš karto.
Abi istorijos skirtos tam, kad žmogus išsigąstų ir pradėtų vykdyti nepažįstamųjų nurodymus.
Policija pabrėžia: tikri pareigūnai nevaikšto po gyventojų namus rinkdami pinigų tariamam autentiškumo patikrinimui.
Vienas prašymas turėtų iškart sukelti įtarimą
Jeigu nepažįstamas žmogus prašo parodyti, kur laikote santaupas, tai yra rimtas pavojaus signalas.
Sukčiai gali bandyti įtikinti, kad pinigus būtina suskaičiuoti, patikrinti arba laikinai paimti.
Tačiau tokie veiksmai gali būti tik būdas išsiaiškinti, kiek pinigų žmogus turi namuose, ir juos pasisavinti.
Varėnos policija ragina gyventojus neleisti nepažįstamiesiems skaičiuoti jų grynųjų pinigų.
Taip pat nereikėtų perduoti banko kortelių, dokumentų ar kitų vertybių.
Jeigu prie durų prisistatęs žmogus teigia esantis policininkas, galima paprašyti parodyti tarnybinį pažymėjimą.
Tačiau vien parodytu pažymėjimu pasikliauti nereikėtų – dokumentai gali būti suklastoti.
Kilus įtarimų, saugiausia nutraukti pokalbį ir savarankiškai susisiekti su policija.
Didžiausias pavojus – vyresnio amžiaus žmonėms
Pareigūnai ypač ragina perspėti vyresnio amžiaus žmones.
Būtent jie dažnai tampa tokių sukčiavimo schemų taikiniu.
Nusikaltėliai gali tikėtis, kad senjorai labiau pasitikės uniformuotais ar pareigūnais prisistatančiais asmenimis.
Be to, dalis vyresnių žmonių namuose laiko grynųjų pinigų santaupas.
Sukčiai gali bandyti pasinaudoti ir žmogaus vienišumu.
Jeigu nėra su kuo iš karto pasitarti, nepažįstamojo pateikta istorija gali atrodyti įtikinamesnė.
Todėl policija ragina apie naujus sukčiavimo būdus kalbėtis su tėvais, seneliais ir kitais artimaisiais.
Kartais vienas iš anksto įvykęs pokalbis gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių.
Sukčiai naudojasi baime ir skuba
Nors sukčiavimo istorijos skiriasi, daugelis jų turi bendrą bruožą.
Nusikaltėliai stengiasi priversti žmogų veikti kuo greičiau.
Jie gali grasinti nemalonumais, teigti, kad gresia pinigų praradimas, arba tikinti, jog sprendimą būtina priimti nedelsiant.
Toks spaudimas nėra atsitiktinis.
Kuo mažiau laiko žmogus turi pagalvoti, tuo didesnė tikimybė, kad jis neatpažins apgaulės.
Policija pataria tokiose situacijose neskubėti.
Jeigu nepažįstamas asmuo reikalauja pinigų ar slaptų duomenų, geriausia nutraukti bendravimą.
Ypač svarbu nepasiduoti grasinimams, net jeigu žmogus prisistato policijos, banko ar kitos institucijos darbuotoju.
Sukčiai gali apsimesti ne tik policininkais
Pareigūnai primena, kad apgavikai naudojasi ne vien apsilankymais namuose.
Jie gali skambinti telefonu, rašyti trumpąsias žinutes, siųsti elektroninius laiškus ar susisiekti per pokalbių programėles.
Sukčiai prisistato įvairių organizacijų atstovais.
Kartais jie apsimeta bankų darbuotojais, investavimo konsultantais, pardavėjais ar pirkėjais.
Kitais atvejais teigia dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“ ar net technologijų bendrovėse.
Jų tikslas dažniausiai tas pats – gauti pinigų arba išvilioti duomenis, kurie leistų pasiekti žmogaus banko sąskaitą.
Todėl įtariai reikėtų vertinti ne tik nepažįstamąjį prie durų, bet ir netikėtą skambutį iš tariamos institucijos.
Šių duomenų niekam neatskleiskite
Policija primena, kad tam tikri duomenys yra konfidencialūs.
Jų negalima atskleisti nepažįstamiems asmenims, net jeigu šie tvirtina dirbantys oficialioje institucijoje.
Ypač saugoti būtina:
- Elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
- Banko kortelės numerį, galiojimo datą ir saugos kodą.
- „Smart-ID“ ir mobiliojo parašo PIN kodus.
- Kodų generatoriaus slaptažodžius.
Tikri bankų ir valstybės institucijų darbuotojai neprašo atskleisti šių slaptų duomenų.
Svarbu ir tai, kad sukčiai gali prašyti ne tik pasakyti kodą.
Kartais jie ragina telefone patvirtinti tariamą saugumo operaciją.
Tačiau toks patvirtinimas gali reikšti realų pinigų pervedimą.
Todėl niekada netvirtinkite operacijos, kurios patys nepradėjote ir kurios paskirties nesuprantate.
Kokias istorijas pasakoja apgavikai?
Policija išskiria ir kitus dažnai pasitaikančius sukčiavimo scenarijus.
Vienas jų – skambutis, kurio metu apsimetama artimuoju.
Žmogui gali būti sakoma, kad jo sūnus, dukra ar anūkas pateko į avariją ir skubiai reikia pinigų.
Kitas būdas – tariami banko saugumo pranešimai.
Sukčiai tikina, kad iš žmogaus sąskaitos vykdomos neteisėtos operacijos, todėl pinigus būtina pervesti į kitą, neva saugią sąskaitą.
Pasitaiko ir netikrų investavimo pasiūlymų.
Žadamas neįprastai didelis pelnas, tačiau pirmiausia prašoma pervesti pinigų.
Dar vienas pavojus – apgaulingos internetinės parduotuvės ir suklastoti bankų puslapiai, kuriuose siekiama išvilioti mokėjimo duomenis.
Visos šios schemos remiasi pasitikėjimu, baime arba pažadu greitai gauti naudos.
Ką daryti, jeigu sukčiai jau pasibeldė?
Neįsileiskite nepažįstamųjų.
Jei abejojate atvykusio žmogaus tapatybe ar vizito tikslu, durų neatidarykite.
Nerodykite pinigų ir vertybių.
Neleiskite tariamiems pareigūnams tikrinti grynųjų ar paimti banko kortelių.
Patikrinkite, kas atvyko.
Paprašykite tarnybinio pažymėjimo, o kilus įtarimų savarankiškai susisiekite su policija.
Praneškite apie įtartiną situaciją.
Jeigu asmenys grasina, reikalauja pinigų ar kyla tiesioginis pavojus, skambinkite 112.
Jeigu jau perdavėte banko kortelės ar prisijungimo duomenis, nedelsdami susisiekite su savo banku.
Taip pat verta išsaugoti sukčių telefono numerius, gautas žinutes ir kitus galimus įrodymus.
Policija prašo perspėti artimuosius
Varėnos policijos paskelbtas įspėjimas skirtas ne tik šio rajono gyventojams.
Toks sukčiavimo būdas gali būti taikomas bet kurioje Lietuvos vietovėje.
Nusikaltėliams pakanka žinoti, kad žmogus gyvena vienas, yra vyresnio amžiaus arba gali namuose laikyti santaupų.
Todėl pareigūnai ragina gyventojus pasidalyti informacija su šeimos nariais ir kaimynais.
Svarbiausia taisyklė paprasta: jeigu prie jūsų durų prisistatęs „policininkas“ reikalauja parodyti grynuosius pinigus arba vietoje sumokėti baudą, nepasitikėkite juo.
Tikri pareigūnai neatvyksta į namus rinkti pinigų tokiu būdu.
O kilus bent menkiausiam įtarimui geriau patikrinti situaciją, negu rizikuoti prarasti santaupas.
