Lietuvos medikų bendruomenėje kilo nerimas dėl galimų valdžios planų riboti gydytojų darbo krūvius. Pasirodžius informacijai, kad Sveikatos apsaugos ministerija gali pradėti tikrinti daugiau nei pusantro etato dirbančius specialistus, ministras Linas Kukuraitis pateikė netikėtą paaiškinimą. Nors anksčiau jis buvo užsiminęs apie būtinybę išnagrinėti situaciją, dabar kategoriškai neigia, kad ministerija rengia tokį planą.

Spalio 19 dieną viešojoje erdvėje įsiplieskęs ginčas palietė vieną jautriausių Lietuvos sveikatos sistemos problemų – gydytojų darbo krūvius, atlyginimus ir pacientų eiles.

Medikai perspėja, kad neapgalvoti sprendimai galėtų pabloginti ir taip sudėtingą situaciją gydymo įstaigose.

Pranešta apie planą tikrinti gydytojus

Pirmadienio rytą LRT paskelbė informaciją, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje galėjo būti svarstomas gydytojų darbo krūvių patikrinimas.

Žurnalistų šaltinio sveikatos sistemoje teigimu, nuo kitų metų ministerija galėjo kreiptis į „Sodrą“, prašydama pateikti duomenis apie medikų darbą.

Esą buvo ketinama nustatyti, kiek gydytojų dirba daugiau nei 1,5 etato ir kokiose gydymo įstaigose jie yra įdarbinti.

Taip pat buvo minima galimybė svarstyti perteklinių etatų mažinimą.

Tokios žinios sukėlė nerimą, nes dalis Lietuvos gydytojų dirba ne vienoje gydymo įstaigoje.

Jie gali derinti darbą valstybinėse ir privačiose klinikose arba vykti konsultuoti pacientų į mažesnius miestus.

Vis dėlto informacija apie ministerijos planą buvo paremta anoniminiu šaltiniu, o oficialiai patvirtinto sprendimo riboti gydytojų etatus nebuvo.

Ministras iš pradžių kalbėjo kitaip

Žurnalistų paklaustas apie galimus ministerijos ketinimus, L. Kukuraitis iš pradžių jų kategoriškai nepaneigė.

Ministras teigė taip pat girdėjęs, kad gydytojų darbo krūvių situaciją reikėtų išnagrinėti.

Jis kalbėjo apie būtinybę įvertinti darbo teisės laikymąsi, gydytojų pasiskirstymą ir darbo sąlygas.

Anot ministro, Lietuvos gydymo įstaigose egzistuoja dideli atlyginimų skirtumai.

Kai kuriais atvejais, jo teigimu, už palyginti nedidelį darbo laiką mokami itin dideli atlyginimai.

Todėl L. Kukuraitis svarstė, kad reikėtų siekti geresnio balanso tarp medikų darbo krūvių ir jų užmokesčio.

Tačiau šie komentarai sukėlė klausimų, ar ministerija iš tiesų ketina imtis konkrečių gydytojų darbo ribojimų.

Po publikacijos – kategoriškas paneigimas

Pasirodžius publikacijai, ministras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė griežtą pareiškimą.

Jis tikino, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiruošia rinkti duomenų apie daugiau nei 1,5 etato dirbančius gydytojus.

„Ministerija nemedžioja gydytojų“, – pareiškė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, apie tariamą planą rinkti tokią informaciją jis pirmą kartą sužinojo iš žurnalistų, kurie rėmėsi anoniminiais šaltiniais.

L. Kukuraitis tvirtino, kad ministerija neturi nei noro, nei galimybės, nei teisės vykdyti tokio duomenų rinkimo pagal aprašytą planą.

Ministras pabrėžė, kad tokio plano nėra ir nebuvo.

Jis taip pat kritikavo viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją, kuri, jo vertinimu, gali didinti įtampą tarp ministerijos, gydytojų ir pacientų.

Tokias publikacijas ministras pavadino „antimis“.

Kodėl kilo tiek klausimų?

Situacija sulaukė dėmesio dėl dviejų skirtingai nuskambėjusių ministro pasisakymų.

Pirmiausia jis pripažino girdėjęs apie poreikį tirti gydytojų darbo krūvius ir išsamiai paaiškino, kodėl tokia analizė galėtų būti naudinga.

Tačiau vėliau pareiškė, kad jokio konkretaus plano rinkti medikų etatų duomenis nėra.

Šie teiginiai nebūtinai reiškia visišką prieštaravimą.

Galima svarstyti apie bendrą darbo sąlygų analizę neturint konkretaus plano prašyti „Sodros“ duomenų ar mažinti etatus.

Vis dėlto ministro ankstesni komentarai nebuvo kategoriškas tokio sumanymo paneigimas.

Būtent todėl jo vėlesnis pareiškimas buvo sutiktas kaip ryškus pozicijos pasikeitimas.

Svarbu atskirti tris dalykus: neoficialiai minimą planą, ministro svarstymus apie darbo sąlygas ir faktiškai priimtus ministerijos sprendimus.

Šiuo metu nėra patvirtinta, kad gydytojų etatai būtų ribojami ar kad toks ribojimas jau būtų pradėtas įgyvendinti.

Kodėl gydytojai dirba keliose įstaigose?

Daugelis Lietuvos medikų savo darbo laiką paskirsto kelioms gydymo įstaigoms.

Vienas gydytojas gali dirbti didelėje miesto ligoninėje, o tam tikromis dienomis konsultuoti pacientus rajono poliklinikoje.

Kiti specialistai derina darbą viešajame ir privačiame sektoriuose.

Tokia praktika susiformavo dėl įvairių priežasčių.

Viena jų – specialistų trūkumas regionuose.

Mažesnėms ligoninėms ne visada pakanka pacientų srauto ar finansinių galimybių įdarbinti tam tikros srities gydytoją visu etatu.

Todėl jos gali kviesti specialistus dirbti dalį savaitės.

Medikams tai suteikia galimybę papildomai užsidirbti, o pacientams – gauti konsultacijas arčiau namų.

Tačiau kelių darboviečių derinimas taip pat kelia klausimų dėl darbo ir poilsio režimo.

Būtent čia susikerta dvi svarbios problemos: medikų saugumas ir sveikatos paslaugų prieinamumas.

Medikai perspėja dėl ilgesnių eilių

LRT kalbinti gydytojai perspėjo, kad staigus darbo krūvių apribojimas galėtų turėti skaudžių pasekmių.

Jų teigimu, sveikatos priežiūros sistemoje ir taip trūksta tam tikrų specialybių medikų.

Jeigu daliai specialistų būtų uždrausta dirbti keliose įstaigose arba sumažintas leidžiamas darbo krūvis, galėtų sumažėti konsultacijų skaičius.

Tai ypač aktualu regionams, kuriuose vienas gydytojas gali aptarnauti kelių gydymo įstaigų pacientus.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška pasakojo dirbantis 1,3 etato keturiose gydymo įstaigose.

Jo nuomone, idealu būtų dirbti vienoje įstaigoje visu etatu ir už tai gauti orų atlyginimą.

Tačiau dabartinėmis sąlygomis darbo krūvių mažinimas, nepadidinus specialistų skaičiaus, galėtų dar labiau išryškinti jų trūkumą.

Medikas atkreipė dėmesį, kad prieš ribojant darbo laiką būtina atsakyti į svarbų klausimą – kas pakeistų gydytojus, kurių darbo valandos būtų sumažintos?

Be aiškaus sprendimo pacientams galėtų tekti ilgiau laukti konsultacijų.

Ar 1,5 etato jau reiškia pažeidimą?

Ką svarbu žinoti apie darbo laiką

1,5

Etato riba, minima diskusijoje

40 val.

Įprasta savaitės darbo laiko norma

Vienas svarbiausių šios diskusijos klausimų – ar daugiau nei pusantro etato dirbantis žmogus automatiškai pažeidžia Darbo kodeksą.

Atsakymas – ne.

Lietuvos darbo teisė nenustato bendros taisyklės, pagal kurią žmogus galėtų turėti tik tam tikrą etatų skaičių.

Tačiau įstatymai reglamentuoja faktinį darbo laiką, viršvalandžius ir poilsio laikotarpius.

Įprasta darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nors kai kuriems darbuotojams, įskaitant tam tikras sveikatos priežiūros specialistų grupes, gali būti nustatytos sutrumpintos normos.

Darbo kodeksas taip pat numato viršvalandžių ribojimus.

Paprastai per septynias paeiliui einančias kalendorines dienas leidžiama dirbti iki aštuonių valandų viršvalandžių, o darbuotojui raštu sutikus – iki dvylikos.

Metinė viršvalandžių riba paprastai siekia 180 valandų, nebent kolektyvinėje sutartyje numatytos kitokios sąlygos.

Tačiau vertinant konkretaus gydytojo situaciją svarbu atsižvelgti į jo darbo sutartis, faktinį grafiką, taikomą darbo laiko normą ir privalomą poilsį.

Todėl vien etatų skaičius neįrodo, kad medikas dirba neteisėtai.

Gydytojų atlyginimai – dar viena problema

Ministras L. Kukuraitis ankstesniuose komentaruose iškėlė ir atlyginimų skirtumų klausimą.

Pasak jo, kai kuriose gydymo įstaigose už nedidelį darbo laiką gali būti mokami labai dideli atlyginimai.

Ministras teigė, kad reikėtų siekti labiau subalansuotų gydytojų darbo sąlygų visoje Lietuvoje.

Tačiau atlyginimų skirtumus gali lemti įvairūs veiksniai.

Tai gydytojo specializacija, darbo pobūdis, specialistų paklausa, gydymo įstaigos finansinės galimybės ir konkrečios darbo sutarties sąlygos.

Pavyzdžiui, retos specialybės gydytojui rajono ligoninė gali siūlyti didesnį valandinį atlygį vien tam, kad jis sutiktų atvykti konsultuoti pacientų.

Todėl atlyginimų skirtumų mažinimas nebūtinai gali būti išspręstas vien keičiant etatų skaičių.

Svarbu įvertinti, ar tokie pokyčiai nepablogintų paslaugų prieinamumo.

Ką visa tai reiškia pacientams?

Pacientams svarbiausia, kad gydytojų konsultacijos būtų prieinamos laiku.

Lietuvoje laukimo eilės pas tam tikrus specialistus jau dabar yra viena dažniausiai aptariamų sveikatos sistemos problemų.

Jeigu medikų darbo krūviai būtų ribojami nepasirūpinus papildomais specialistais, eilės galėtų ilgėti.

Kita vertus, per dideli gydytojų darbo krūviai taip pat gali būti pavojingi.

Nuovargis, nepakankamas poilsis ir ilgalaikis pervargimas gali neigiamai paveikti tiek darbuotojų sveikatą, tiek darbo kokybę.

Todėl šioje diskusijoje svarbu rasti pusiausvyrą.

Sveikatos priežiūros sistema turi užtikrinti ir pakankamą specialistų skaičių, ir saugias jų darbo sąlygas.

Tačiau šiuo metu ministerija teigia nesirengianti įgyvendinti konkretaus gydytojų etatų ribojimo plano.

Ministras žada mažinti eiles, o ne riboti gydytojus

L. Kukuraitis savo naujausiame pareiškime pabrėžė, kad ministerijos prioritetas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Jo teigimu, dedamos pastangos, kad pacientų eilės mažėtų visoje Lietuvoje.

Ministras taip pat neigia, kad būtų siekiama persekioti ar tikrinti gydytojus vien dėl jų turimų darbo krūvių.

Vis dėlto viešai kilęs ginčas parodė, kokia jautri yra medikų darbo organizavimo tema.

Viena vertus, būtina užtikrinti darbo teisės laikymąsi.

Kita vertus, gydymo įstaigos turi išsaugoti pakankamai specialistų, kad pacientai laiku gautų pagalbą.

Kas paaiškėjo po ministro pareiškimo?

Spalio 19-osios įvykiai atskleidė dvi skirtingas istorijos puses.

Žurnalistų šaltiniai pranešė apie galimą planą rinkti duomenis apie daugiau nei 1,5 etato dirbančius gydytojus.

Ministras iš pradžių kalbėjo apie būtinybę išnagrinėti gydytojų darbo krūvius, tačiau vėliau kategoriškai paneigė konkretaus plano egzistavimą.

Šiuo metu svarbiausia žinia medikams – oficialiai nepaskelbta jokio sprendimo, kuris ribotų jų galimybę dirbti daugiau nei 1,5 etato.

Tačiau diskusija dėl gydytojų darbo laiko, atlyginimų skirtumų ir specialistų trūkumo niekur nedingo.

O pacientams lieka svarbiausias klausimas: kaip užtikrinti, kad medikai dirbtų saugiomis sąlygomis, o vizito pas gydytoją nereikėtų laukti mėnesių mėnesius?