Kamilė Lukauskytė
Nors spalio antroji pusė Lietuvoje vis dar stebina neįprastai švelniais orais, Dzūkijoje gyvenanti gamtos stebėtoja Janina Janušauskienė įsitikinusi – artėjanti žiema gali pateikti nemalonių staigmenų. Moteris atkreipė dėmesį į tris gamtos ženklus, kurie, jos manymu, pranašauja šaltą ir drėgną sezoną. Ypač ją nustebino paukščių elgesys, neįprastas skruzdėlių aktyvumas ir nerimstančios pelės.
Ilgametė gamtos stebėtoja pasakoja, kad šių metų ruduo jai neprimena ankstesniųjų. Nors jau spalio vidurys, jos gėlyne tebežydi gėlės, o medžiai dar neskuba atsisveikinti su lapais.
Tačiau, pasak Janinos, šilti rudens orai nebūtinai reiškia švelnią žiemą.
Tokios rudens pabaigos moteris neprisimena
Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė gamtą stebi nuo vaikystės. Per daugelį metų ji išmoko atkreipti dėmesį į augalų, paukščių ir vabzdžių elgesį.
Tačiau šiemet net ir ją nustebino tai, kas vyksta aplinkui.
Spalio antrojoje pusėje moters sodyboje vis dar žydi jurginai ir astrai.
Įprastai šiuo metų laiku dalis augalų jau būna nukentėję nuo šalnų.
Šiemet situacija kitokia.
Janina pasakoja, kad vasarines gėles, kurios jau baigė žydėti, teko pašalinti, tačiau rudeniniai augalai vis dar puošia aplinką.
Moteris stebisi, kad šalnos taip ilgai aplenkė jos gėlyną.
Ypač neįprasta tai atrodo gyvenant Dzūkijoje, kur kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Marcinkonyse, pirmosios stipresnės šalnos dažnai pasirodo anksčiau nei daugelyje kitų Lietuvos regionų.
Pernai vaizdas buvo visiškai kitoks
Janina prisimena, kad praėjusių metų rugsėjį gamta atrodė gerokai kitaip.
Tuomet rugsėjo 15 dieną ji lankėsi Čepkeliuose, kur rinko uogas.
Pasak moters, dauguma gėlių jau buvo nušalusios, o žydėjo tik šalčiui atsparesni rudeniniai augalai.
Šiais metais net ir spalio antroje pusėje sodybos gėlynas išlieka spalvingas.
Moteris pastebi, kad ir medžiai lapus meta ne taip greitai.
Dalis jų jau pageltę, tačiau vis dar laikosi ant šakų.
Toks ruduo Janinai teikia džiaugsmo.
Ji neslepia, kad labiau mėgsta šilumą nei šaltį, todėl norėtų kuo ilgiau mėgautis gražiomis rudens dienomis.
Vis dėlto gamtos stebėtoja mano, kad dabartinė šiluma gali būti apgaulinga.
Pirmasis ženklas – neįprastai skrendantys paukščiai
Vienas svarbiausių ženklų, į kuriuos atkreipė dėmesį Janina, – paukščių migracija.
Moteris pasakoja pastaruoju metu mačiusi daug išskrendančių paukščių.
Ypač ją sudomino jų skrydžio aukštis.
Pasak Janinos, Čepkeliuose ji pastebėjo, kad migruojantys paukščiai skrido gana aukštai.
Remdamasi iš seniau žinomais gamtos ženklais, moteris tai sieja su galimybe sulaukti šaltos žiemos.
Jos įsitikinimu, aukštai skrendantys paukščiai gali būti ženklas, kad laukia stipresni šalčiai.
Tačiau moksliniu požiūriu paukščių skrydžio aukštis priklauso nuo daugelio aplinkybių – vėjo krypties, oro srovių, debesuotumo, reljefo ir pačių paukščių rūšies.
Todėl vien pagal tai patikimai nustatyti visos būsimos žiemos temperatūros neįmanoma.
Vis dėlto liaudies meteorologijoje paukščių elgesys nuo seno laikomas vienu svarbiausių metų laikų kaitos ženklų.
Antrasis ženklas – skruzdėlės vis dar nerimsta
Dar vienas Janinos pastebėjimas susijęs su skruzdėlėmis.
Nors jau spalio vidurys, moteris sako vis dar matanti aktyviai judančius vabzdžius.
Skruzdėlės nešioja maistą ir tvarko savo gyvenamąją aplinką.
Janina pasakoja mėgstanti užsukti prie skruzdėlynų ir stebėti, kaip ten vyksta gyvenimas.
Šiemet ją nustebino tai, kad vabzdžiai net ir vėlyvą rudenį atrodo itin užsiėmę.
Moteris svarsto, jog toks aktyvumas gali reikšti pasiruošimą artėjančiam šalčiui.
Iš tiesų skruzdėlių veikla glaudžiai susijusi su temperatūra.
Šiltesnėmis rudens dienomis jos gali ilgiau išlikti aktyvios, o atšalus orams jų judėjimas paprastai sulėtėja.
Tačiau tai, kad skruzdėlės spalį vis dar renka maistą, savaime nereiškia, jog ateinanti žiema bus šaltesnė nei įprastai.
Jų elgesys pirmiausia atspindi esamas aplinkos sąlygas.
Trečiasis ženklas – pelės jau kelia rūpesčių
Janina pastebėjo ir neįprastą pelių aktyvumą.
Pasak moters, graužikai šiemet itin intensyviai ieško maisto.
Net ir anksčiau nei įprastai nuėmus daržovių derlių, dalis morkų jau buvo apkandžiotos.
Moteris svarsto, kad pelės gali jausti artėjantį šaltąjį sezoną ir todėl stengiasi sukaupti daugiau maisto.
Toks pastebėjimas atitinka seną liaudišką įsitikinimą, kad aktyviau besiruošiantys žiemai gyvūnai pranašauja stipresnius šalčius.
Vis dėlto graužikų aktyvumą gali lemti ir kitos priežastys.
Pavyzdžiui, maisto prieinamumas, jų populiacijos dydis, drėgmė ir temperatūros pokyčiai.
Rudenį pelės natūraliai ieško maisto bei prieglobsčio, todėl jų pagausėjimas daržuose ar prie namų nebūtinai reiškia išskirtinai šaltą žiemą.
Janina įvardijo, kokios žiemos laukia
Apibendrinusi šių metų gamtos ženklus, Janina pateikė savo prognozę.
Ji mano, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus šalta.
Tiesa, moteris nesako, kad stiprūs šalčiai laikysis visus tris žiemos mėnesius.
Jos vertinimu, šaltus laikotarpius gali keisti švelnesni orai.
Tačiau apskritai ji tikisi ne tik šalčio, bet ir drėgmės.
Janinos prognozė – šalta ir drėgna žiema, nors šalčiai nebūtinai bus nuolatiniai.
Moteris primena, kad Lietuvoje žiemą dažnai lydi drėgmė, todėl net ir ne itin žema temperatūra gali būti nemaloni.
Dėl to ji ragina kol kas pasidžiaugti išlikusiais šiltesniais rudens orais.
Svarbu pabrėžti, kad tai yra asmeninė gamtos stebėtojos prognozė, o ne oficiali Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sezoninė prognozė.
Ar gamtos ženklai iš tiesų gali nuspėti žiemą?
Gamtos stebėjimas yra sena lietuvių tradicija.
Dar prieš atsirandant šiuolaikinėms meteorologinėms technologijoms žmonės bandydavo numatyti orus pagal paukščių migraciją, medžių lapus, vabzdžių elgesį ir gyvūnų pasiruošimą žiemai.
Kai kurie šie požymiai iš tiesų gali suteikti informacijos apie aplinkos pokyčius.
Pavyzdžiui, paukščių migracijos laikas gali būti susijęs su temperatūra ir maisto prieinamumu.
Augalų žydėjimo trukmė atspindi rudens šilumą bei šalnų pasirodymą.
Vabzdžių aktyvumas taip pat priklauso nuo oro sąlygų.
Tačiau patikimų mokslinių įrodymų, kad tokie pavieniai ženklai leistų tiksliai prognozuoti visos žiemos orus, nėra.
Šiuolaikiniai sinoptikai remiasi atmosferos matavimais, palydovų duomenimis, vandenynų temperatūromis ir sudėtingais skaitmeniniais modeliais.
Net ir naudojant šias technologijas, kelių mėnesių prognozės išlieka gerokai mažiau tikslios nei artimiausių dienų orų prognozės.
Todėl Janinos pastebėjimai įdomūs kaip ilgametė gamtos stebėjimo patirtis, tačiau jų nereikėtų laikyti garantija, kad žiema tikrai bus šalta.
Artimiausiomis dienomis – šalnos
Nors Janina kalba apie visą artėjantį žiemos sezoną, sinoptikai pateikia gerokai konkretesnę artimiausių dienų prognozę.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitės pradžioje šalyje vyraus palyginti ramūs ir sausi orai.
Spalio 19 dieną aukščiausia temperatūra sieks apie 8–13 laipsnių šilumos.
Žymesnio lietaus nenumatoma, tačiau rytą kai kur pietiniuose rajonuose gali susidaryti rūkas.
Naktimis jau didės šalnų tikimybė.
Prognozuojama, kad kai kur oro temperatūra artės prie nulio, o dirvos paviršiuje daugelyje vietovių gali pašalti iki 1–6 laipsnių šalčio.
Antradienį dienos temperatūra turėtų siekti maždaug 9–14 laipsnių šilumos, tačiau naktį dirvos paviršiuje vėl galimos šalnos.
Tai reiškia, kad net ir išliekant gana šiltoms dienoms jautresni augalai gali nukentėti.
Daržininkams – svarbus priminimas
Šių metų švelnus ruduo gali paskatinti sodininkus ir daržininkus ilgiau palikti augalus lauke.
Tačiau artėjant šalnoms verta pasirūpinti jautriausiomis gėlėmis.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į jurginus ir kitus šalčiui neatsparius augalus.
Jeigu prognozuojama neigiama temperatūra, vazonines gėles galima perkelti į apsaugotą vietą.
Daržo augalus prireikus galima pridengti specialia agroplėvele.
Taip pat verta patikrinti lauke esančias vandens žarnas, talpyklas ir kitus daiktus, kuriuos gali pažeisti šaltis.
Nors artimiausios šalnos dar nereiškia žiemos pradžios, jos primena, kad rudens sezonas pamažu artėja prie pabaigos.
Ar išsipildys Janinos prognozė?
Dzūkijoje gyvenanti Janina Janušauskienė įsitikinusi, kad gamta jau siunčia perspėjimus apie artėjantį šaltąjį sezoną.
Ji pastebi aukštai skrendančius migruojančius paukščius, aktyviai besidarbuojančias skruzdėles ir maisto ieškančias peles.
Visa tai, moters manymu, rodo, kad žiema gali būti šalta ir drėgna.
Tačiau kol kas tai tik jos asmeninė prognozė.
Ar 2026–2027 metų žiema iš tiesų bus šaltesnė nei įprastai, paaiškės tik artėjant sezonui ir jam prasidėjus.
O kol kas Lietuvoje dar galima pasidžiaugti rudens spalvomis, žydinčiomis gėlėmis ir gana šiltomis dienomis – nors pirmosios rimtesnės šalnos jau primena, kad žiema nebe taip toli.
