Kamilė Lukauskytė
Visuomenę sukrėtę vaizdai iš Palangos, kuriuose pareigūnai ir vaiko teisių specialistai atskiria devynmetį berniuką nuo motinos, sulaukė ir Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės reakcijos. Politikė neslėpė pasipiktinimo ir pareiškė, kad tokia patirtis gali palikti gilų pėdsaką vaiko gyvenime. Tačiau už emocijas sukėlusio įrašo slypi sudėtingas tėvų ginčas, teismo sprendimai ir skirtingos šeimos narių pateikiamos įvykių versijos.
Vaizdo įrašas sukėlė didžiulį pasipiktinimą
Internete pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame matomas vaiko perdavimas tėvui Palangoje, sukėlė plačias diskusijas apie vaiko teisių apsaugos specialistų ir policijos pareigūnų veiksmus.
Vaizduose užfiksuota situacija daugeliui žmonių pasirodė itin skaudi.
Ypač jautriai reaguota į tai, kad į suaugusiųjų konfliktą buvo įtrauktas mažametis vaikas.
Viešai apie incidentą kalbėjo politikai, vaiko teisių specialistai ir įvairių sričių ekspertai.
Kilo klausimų, ar teismo sprendimo vykdymas buvo organizuotas tinkamai ir ar buvo padaryta viskas, kad berniukas patirtų kuo mažiau emocinės įtampos.
Prie diskusijų prisidėjo ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.
Ji atkreipė dėmesį ne tik į patį incidentą, bet ir į tai, kokių pasekmių tokia patirtis gali turėti vaikui.
Živilė Pinskuvienė išsakė griežtą poziciją
Socialiniame tinkle „Facebook“ politikė paskelbė emocingą įrašą.
Ji stebėjosi, kad po plačiai nuskambėjusio įvykio viešų pasisakymų netrūko, tačiau klausė, kokių konkrečių veiksmų imsis atsakingos institucijos.
Merė domėjosi, ar bus išsamiai įvertintos aplinkybės ir ar ši istorija paskatins pokyčius.
Ypač jautriai ji kalbėjo apie galimą poveikį berniukui.
„Tokia patirta trauma paveiks visą likusį jo gyvenimą“, – svarstė Ž. Pinskuvienė.
Politikė taip pat pareiškė, kad jos matyti vaizdai, jos vertinimu, rodo netinkamą elgesį su vaiku.
„Tai, ką pamatė visa Lietuva, yra vaiko žlugdymas“, – rašė ji.
Vis dėlto pati merė pripažino, kad visuomenė nežino visų šeimos situacijos aplinkybių.
Todėl jos žodžius svarbu suprasti kaip emocingą įvykio vertinimą, o ne oficialią išvadą apie pareigūnų atsakomybę ar mediciniškai nustatytą ilgalaikę traumą.
Motina papasakojo savo versiją
Po kilusio skandalo viešai prabilo ir berniuko mama.
Interviu „Alytaus TV“ ji pasakojo, kad dėl sūnaus emocinės būklės ir šeimos situacijos ne kartą kreipėsi pagalbos į specialistus.
Moters teigimu, buvo teikiami dokumentai ir psichologo išvados, tačiau ji jautėsi neišgirsta.
Mama tvirtino, kad sūnus nenorėjo grįžti į aplinką, į kurią turėjo būti perduotas pagal teismo sprendimą.
Ji pabrėžė norėjusi, kad institucijos atsižvelgtų į berniuko išgyvenimus ir nuomonę.
Moteris taip pat teigė, kad pats vaiko perdavimas jį stipriai paveikė.
Tačiau šie pasisakymai atspindi motinos poziciją.
Jie savaime neįrodo, kad visos jos pateiktos aplinkybės buvo patvirtintos institucijų.
Berniuko tėvas pateikė kitokią istoriją
Viešai pasisakė ir vaiko tėvas.
Jis nurodė, kad su buvusia sutuoktine išsiskyrė 2018 metais.
Pasak vyro, po skyrybų tarp jų tęsėsi ilgalaikiai nesutarimai dėl sūnaus.
Tėvas teigė anksčiau sutikęs, kad berniukas gyventų su mama, tačiau vėliau šeimos situacija pasikeitė.
Jis taip pat neigė buvusios žmonos jam išsakytus kaltinimus dėl smurto ir tvirtino, kad ankstesni tyrimai nepatvirtino tokių įtarimų.
Šiuos teiginius būtina vertinti kaip tėvo pateiktą įvykių versiją.
Kadangi šeimos ginčas apėmė jautrius klausimus apie vaiko saugumą ir gyvenamąją vietą, vien viešų abiejų tėvų pasisakymų nepakanka visoms aplinkybėms nustatyti.
Būtent todėl sprendimus tokiose situacijose priima teismai, įvertinę jiems pateiktą informaciją.
Vaiko teisių tarnyba paaiškino savo sprendimą
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tuometinė vadovė Ilma Skuodienė pateikė kitokią situacijos perspektyvą.
Pasak jos, šeimos problemos institucijoms buvo žinomos jau kurį laiką.
2022 metais buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis.
Vėliau teismas, įvertinęs jam pateiktą medžiagą, nustatė berniuko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo su motina tvarką.
I. Skuodienė taip pat aiškino, kad motina su vaiku kurį laiką slapstėsi, todėl teismo sprendimo vykdymas tapo sudėtingesnis.
Tarnybos vadovė tvirtino, kad berniukas buvo saugioje aplinkoje ir jam bei šeimai buvo teikiama specialistų pagalba.
Vis dėlto net ir galiojantis teismo sprendimas nepanaikina pareigos užtikrinti, kad jo vykdymo metu būtų kiek įmanoma apsaugota vaiko emocinė gerovė.
Būtent šis klausimas tapo vienu svarbiausių viešojoje diskusijoje.
Kodėl vien vaizdo įrašo nepakanka?
Internete pasklidę jautrūs vaizdai dažnai sukelia stiprias emocijas.
Tačiau trumpas įrašas ne visada leidžia suprasti, kas vyko iki filmuotos akimirkos ir kokios aplinkybės lėmė pareigūnų veiksmus.
Šiuo atveju svarbus ilgametis tėvų ginčas, teismo sprendimai ir institucijų turėta informacija.
Tai nereiškia, kad visuomenė neturėtų kelti klausimų dėl matytų veiksmų.
Priešingai – vaiko perdavimo procedūros turi būti vertinamos itin atsakingai.
Tačiau būtina atskirti emocinę reakciją nuo oficialiai nustatytų faktų.
Taip pat svarbu apsaugoti berniuko privatumą.
Nors jo istorija sulaukė didžiulio dėmesio, vaikas neturėtų tapti viešų suaugusiųjų ginčų ar politinių diskusijų įrankiu.
Kokių pasekmių gali turėti tokie išgyvenimai?
Živilės Pinskuvienės pasisakyme ypač išsiskyrė mintis apie ilgalaikį emocinį poveikį vaikui.
Psichologiniu požiūriu staigus, bauginantis ar stiprų stresą sukeliantis įvykis iš tiesų gali paveikti vaiko savijautą.
Po tokių situacijų kai kuriems vaikams gali pasireikšti nerimas, miego sutrikimai, baimė ar sunkumai pasitikint suaugusiaisiais.
Tačiau negalima iš anksto teigti, kad konkretaus berniuko patirtis būtinai paveiks visą likusį jo gyvenimą.
Ilgalaikės pasekmės priklauso nuo daugelio aplinkybių, įskaitant vaiko ankstesnes patirtis, artimųjų palaikymą ir suteiktą profesionalią pagalbą.
Todėl tokiose situacijose itin svarbu ne tik įvertinti pareigūnų veiksmus, bet ir pasirūpinti, kad vaikas gautų reikalingą emocinę paramą.
Pinskuvienė pareikalavo ne vien kalbų
Širvintų rajono merės reakcijoje buvo ir platesnis klausimas apie institucijų atsakomybę.
Ji kritikavo situaciją, kai po visuomenę sukrėtusio įvykio pasigirsta daugybė komentarų, tačiau žmonėms lieka neaišku, kokių realių pokyčių bus imtasi.
Politikė kėlė klausimą, ar atsakingos ministerijos ir vaiko teisių apsaugos institucijos pakankamai įvertino incidentą.
Jos manymu, tokie atvejai turėtų paskatinti peržiūrėti procedūras, kad panašių situacijų ateityje būtų galima išvengti.
Tačiau konkrečių institucijų veiksmų teisėtumą ir galimus pažeidimus gali nustatyti tik kompetentingos įstaigos, išnagrinėjusios visus duomenis.
Viešas pasipiktinimas savaime nėra įrodymas, kad buvo pažeistas įstatymas.
Skaudžiausias klausimas liko neatsakytas
Palangoje įvykęs berniuko perdavimas tėvui tapo istorija, kuri sukėlė daug daugiau klausimų nei vien apie konkretų pareigūnų veiksmą.
Ji privertė visuomenę diskutuoti apie vaikų nuomonės išklausymą, teismo sprendimų vykdymą ir pagalbą konfliktuojančioms šeimoms.
Motina tvirtino nesulaukusi reikalingo dėmesio.
Tėvas pasakojo apie ilgalaikį konfliktą ir jam pareikštus, jo teigimu, nepasitvirtinusius kaltinimus.
Vaiko teisių tarnyba aiškino veikusi pagal nustatytą vaiko apsaugos poreikį ir teismo sprendimą.
O Živilė Pinskuvienė išsakė griežtą kritiką dėl to, kaip visa situacija atrodė viešai.
Svarbiausias šios istorijos žmogus – pats berniukas. Ne politikų pasisakymai, ne tėvų tarpusavio ginčai ir ne socialinių tinklų reakcijos turėtų lemti tolesnius sprendimus, o jo saugumas, gerovė ir teisė sulaukti tinkamos pagalbos.
Būtent tai išlieka esminiu klausimu vertinant šią skaudžią istoriją.
