Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje nukritęs sprogmenų turėjęs dronas atskleidė nerimą keliančias šalies oro gynybos spragas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažino, kad pavojingas objektas galėjo sprogti virš gyvenamųjų teritorijų. Tačiau labiausiai nustebino kita jo atskleista detalė: kariuomenė anksčiau buvo beveik priėmusi sprendimą sunaikinti neatpažintą orlaivį, kuriame, kaip paaiškėjo, skrido parašiutininkai.
Dronas praskrido didelę Lietuvos dalį
Spalio 18-osios rytą Lietuvos oro erdvėje buvo užfiksuotas neatpažintas skraidantis objektas, judėjęs iš Lenkijos pusės.
Vėliau Pasvalio rajone aptiktos galimo drono nuolaužos. Pirminiais duomenimis, bepilotis gabeno sprogmenis, o sprogimas apgadino civilinį automobilį.
Incidentas sukėlė klausimų dėl šalies pasirengimo laiku atpažinti ir neutralizuoti tokius objektus.
TV3 Žinių laidoje kalbėjęs R. Kaunas paaiškino, kad situaciją apsunkino neįprasta skrydžio kryptis ir prastos oro sąlygos.
Kodėl pavojus paskelbtas ne iš karto?
Pasak ministro, radarai fiksavo iš Šengeno erdvės atskrendantį objektą, tačiau iš pradžių nebuvo aišku, kad jis kelia grėsmę.
Situacija pasikeitė, kai gyventojai pradėjo pranešinėti girdintys drono garsą.
Tuomet skirtingų institucijų surinkta informacija buvo įvertinta kartu ir aktyvuotos reikalingos pajėgos.
Vis dėlto kilo klausimas, kodėl įspėjimas gyventojams pasirodė tik praėjus nemažai laiko nuo objekto pastebėjimo.
R. Kaunas pabrėžė, kad Lietuva kasdien sulaukia įvairių civilinių orlaivių, todėl ne kiekviena radaro žyma automatiškai reiškia pavojų.
Atskleidė vos tragedija nesibaigusį atvejį
Aiškindamas, kodėl kariškiai negali skubotai naikinti neatpažintų objektų, ministras prisiminė ankstesnį incidentą.
Tuomet civilinis orlaivis skrido draudžiamoje Lietuvos oro erdvėje ir nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo tarnybomis.
Kariuomenė svarstė galimybę jį sunaikinti, tačiau paskutinę akimirką tokio sprendimo nepriėmė.
Paaiškėjo, kad orlaiviu skrido parašiutininkai.
Šis atvejis, ministro teigimu, parodo, kokias tragiškas pasekmes galėtų sukelti neteisingas neatpažinto objekto įvertinimas.
Naikintuvai leidimą turėjo, bet nešaudė
Per spalio 18-osios incidentą NATO naikintuvų pilotai turėjo leidimą sunaikinti pavojų keliantį objektą.
Tačiau dėl rūko ir debesuotumo jiems nepavyko vizualiai nustatyti, kas skrenda.
Todėl sprendimas paleisti raketą nebuvo priimtas.
Ministras aiškino, kad kiekvienas toks sprendimas susijęs su atsakomybe už galimas pasekmes civiliams.
Žadama stiprinti oro gynybą
R. Kaunas pranešė, kad Lietuva gavo naujus TPS-77 tipo radarus, kurie bus integruoti į kariuomenės stebėjimo sistemas.
Jie buvo užsakyti dar 2022 metais, o jų pristatymo teko laukti ketverius metus.
Krašto apsaugos ministerija taip pat siekia spartinti gynybos pirkimus. Ministro teigimu, numatomos įstatymų pataisos kai kurias procedūras galėtų sutrumpinti iki trijų mėnesių.
Be to, Lietuva konsultuojasi su NATO dėl galimybės tam tikromis aplinkybėmis neutralizuoti pavojingus objektus ir be vizualinio patvirtinimo.
Po drono incidento išryškėjo sudėtinga dilema: per ilgai delsiant galima nesustabdyti realios grėsmės, tačiau paskubėjus kyla pavojus nekaltiems žmonėms. Būtent šią problemą Lietuva dabar siekia spręsti kartu su NATO sąjungininkais.
