Kamilė Lukauskytė
Pirmosios 100 darbo dienų naujajai Lietuvos Vyriausybei nebuvo ramios. Vieni ministrai žiniasklaidoje sulaukė palankaus dėmesio, o kitų pavardės vis dažniau skambėjo konfliktų, kritikos ir abejonių kontekste. Nauja viešosios erdvės analizė atskleidė tris ministrus, kuriems šis laikotarpis buvo ypač sudėtingas. Tarp jų – finansų, teisingumo ir švietimo sričių vadovai.
Paaiškėjo trys daugiausia kritikos sulaukę ministrai
Viešosios erdvės tyrimų bendrovė „Mediaskopas“ išanalizavo daugiau nei 45 tūkstančius žiniasklaidos pranešimų, paskelbtų per pirmąsias 100 Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės darbo dienų.
Analizė parodė, kad daugiausia neigiamo dėmesio sulaukė finansų ministras Taurimas Valys, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir švietimo, mokslo bei sporto ministrė Raminta Popovienė.
Tyrėjų teigimu, šiems politikams teko ne pavienės kritikos bangos, o ilgiau besitęsęs nepalankus dėmesys. Kritines pastabas išsakė prezidentas, koalicijos partneriai ir profesinių sąjungų atstovai.
Finansų ministrui – klausimai dėl biudžeto
Finansų ministro T. Valio viešąjį įvaizdį, anot tyrėjų, veikė dar Vyriausybės formavimo laikotarpiu kilusios diskusijos dėl jo pasirengimo pareigoms.
Vėliau dėmesio centre atsidūrė 2027 metų valstybės biudžeto projektas. Kritikos sulaukė užsitęsęs jo derinimas, planuota ministro kelionė į Jungtines Valstijas biudžeto svarstymo metu ir numatytas deficitas, viršijantis 3 procentus bendrojo vidaus produkto.
Analizėje pažymėta ir tai, kad ministro bendravimo būdas kai kuriose situacijose didino įtampą.
Teisingumo ministrę lydėjo konfliktas
R. Tamašunienės atveju daugiausia neigiamo dėmesio buvo susiję su konfliktu tarp jos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus Mindaugo Kairio.
Papildomų klausimų kėlė profesinių sąjungų pareikštas nepasitikėjimas.
Jų atstovai kritikavo ilgą laiką neišspręstas bausmių vykdymo sistemos problemas.
Būtent šios temos, „Mediaskopo“ vertinimu, turėjo didžiausią įtaką ministrės vaizdavimui žiniasklaidoje.
Švietimo ministrei – prezidento pastabos
R. Popovienės viešąjį įvaizdį veikė ginčai dėl dešimtokų pasiekimų patikrinimo tvarkos ir mokytojų atlyginimų.
Papildomo dėmesio sulaukė prezidento Gitano Nausėdos kritika dėl švietimo problemų sprendimo.
Žiniasklaidoje taip pat buvo aptarinėjama ministrės sutuoktinio veikla Raudondvario dvare.
Svarbu pabrėžti, kad tyrimas vertino viešąjį informacinį foną, o ne nustatinėjo ministrų darbo kokybę ar asmeninę atsakomybę.
Kiti ministrai sulaukė palankesnio dėmesio
Analizė atskleidė ir kitokių tendencijų.
Palankiausiai žiniasklaidoje buvo vaizduojami ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, energetikos ministras Lukas Savickas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
E. Grikšo pavardė dažnai minėta kalbant apie pramonės investicijas ir naujus gamyklų projektus.
L. Savickui palankaus dėmesio suteikė energetikos iniciatyvos ir veiksmai po rugpjūtį kilusios audros.
K. Budrys žiniasklaidoje dažniau buvo siejamas su parama Ukrainai, bendradarbiavimu su NATO partneriais ir saugumo klausimais.
Premjeras minėtas net 17 tūkstančių kartų
Tyrimas parodė, kad didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė pats premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Per analizuotą laikotarpį jis paminėtas 17 470 publikacijų.
Tarp ministrų dažniausiai minėti krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir finansų ministras T. Valys.
Tačiau didelis paminėjimų skaičius savaime nereiškia neigiamo vertinimo. Pavyzdžiui, R. Kauno veikla žiniasklaidoje buvo aptariama tiek dėl gynybos projektų pažangos, tiek dėl įvairių incidentų ir kritikos ministerijai.
Ką atskleidė pirmosios 100 dienų?
„Mediaskopo“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo liepos 14-osios iki spalio 21-osios. Iš viso išnagrinėti 45 448 pranešimai iš 450 žiniasklaidos kanalų.
Rezultatai rodo, kad didžiausią neigiamą viešąjį dėmesį per pirmąsias 100 dienų patyrė T. Valys, R. Tamašunienė ir R. Popovienė.
Vis dėlto tai yra žiniasklaidos turinio analizės išvada, o ne visuomenės apklausa ar galutinis Vyriausybės narių darbo įvertinimas.
