Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Ukrainiečių paklausė, ar jie gintų Lietuvą nuo Rusijos: apklausos rezultatai nustebino

Pasidalinkite

Ar Ukrainos kariai ryžtųsi ginti Lietuvą, jei mūsų šalį užpultų Rusija? Šis klausimas kelia vis daugiau diskusijų apie Europos saugumą, o naujos sociologinės apklausos rezultatai atskleidė, kaip į tokią galimybę žvelgia patys ukrainiečiai.

Paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant kelias Europos valstybes Rusijos užpuolimo atveju.

Didžiausio palaikymo iš visų apklausoje paminėtų šalių sulaukė būtent Lietuva.

Lietuva sulaukė didžiausio palaikymo

Ukrainos sociologinės grupės „Rating“ atlikto tyrimo duomenimis, net 63 procentai apklaustų ukrainiečių pritartų tam, kad jų šalies ginkluotosios pajėgos padėtų ginti Lietuvą, jeigu ją užpultų Rusija.

Tokiai galimybei nepritarė 33 procentai respondentų.

Tai buvo didžiausias palaikymo rodiklis tarp šešių tyrime vertintų valstybių.

Apklausoje taip pat buvo klausiama apie galimą Ukrainos kariuomenės dalyvavimą ginant Latviją, Estiją, Moldovą, Suomiją ir Lenkiją.

Visų šešių valstybių atveju karinės pagalbos idėją palaikė daugiau nei pusė apklaustųjų.

Tačiau rezultatai skyrėsi.

Ką ukrainiečiai atsakė apie kitas valstybes?

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Ukrainos gyventojų palaikymas galimai karinei pagalbai Europos valstybėms yra gana platus.

ValstybėPritartų Ukrainos karių pagalbaiNepritartų
Lietuva63 %33 %
Latvija62 %33 %
Estija61 %33 %
Moldova60 %35 %
Suomija59 %33 %
Lenkija58 %37 %

Nors skirtumai tarp valstybių nėra dideli, Lietuva išsiskyrė aukščiausiu palaikymo rodikliu.

Lenkijos atveju Ukrainos karių dalyvavimą gynyboje palaikytų 58 procentai apklaustųjų, o 37 procentai tam prieštarautų.

Svarbu tai, kad tyrime buvo klausiama apie hipotetinę situaciją – galimą Rusijos puolimą prieš minėtas valstybes.

Apklausa nereiškia, kad Ukrainos valdžia jau būtų priėmusi sprendimą siųsti karius į kurią nors iš jų.

Dauguma ukrainiečių mano, kad jų kariuomenė jau gina Europą

Tyrime pateiktas ir dar vienas svarbus klausimas.

Respondentų buvo teiraujamasi, ką, jų nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos gina dabartiniame kare.

Paaiškėjo, kad 73 procentai ukrainiečių mano, jog jų kariuomenė gina ne tik Ukrainos žmones, bet ir kitas Europos tautas.

Tuo metu 23 procentai respondentų laikosi nuomonės, kad Ukrainos kariai pirmiausia gina tik savo valstybės gyventojus.

Šis rezultatas atskleidžia, kaip dalis Ukrainos visuomenės suvokia savo šalies vaidmenį Europos saugumo sistemoje.

Daugelis apklaustųjų Rusijos karą prieš Ukrainą vertina ne tik kaip nacionalinio saugumo klausimą, bet ir kaip platesnį Europos saugumo iššūkį.

Įdomu tai, kad panašus požiūris buvo užfiksuotas ir ankstesniuose tyrimuose.

Požiūris į Europos Sąjungą turi didelę reikšmę

Sociologai taip pat pastebėjo ryšį tarp ukrainiečių požiūrio į Europos Sąjungą ir jų pasirengimo palaikyti karinę pagalbą kitoms Europos valstybėms.

Pavyzdžiui, tarp respondentų, kurie pritartų Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, 73 procentai palaikytų Ukrainos kariuomenės dalyvavimą ginant Estiją.

Tarp narystei ES nepritariančių apklaustųjų tokią pagalbą palaikytų tik 37 procentai.

Dar ryškesni skirtumai išryškėjo vertinant emocinį ryšį su Europa.

Tarp stiprų ryšį su Europos Sąjunga jaučiančių ukrainiečių net 85 procentai pritartų karinei pagalbai Estijai.

Tarp silpnai su ES save siejančių respondentų tokią galimybę palaikė 35 procentai.

Tai rodo, kad požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą glaudžiai susijęs su tuo, kaip žmonės vertina savo šalies galimą vaidmenį ginant kitas valstybes.

Pasikeitė ir ukrainiečių požiūris į savo šalį

Tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausiama, kokią vietą Ukraina užima tarp Europos valstybių.

40 procentų apklaustųjų Ukrainą įvardijo kaip vieną iš Europos lyderių.

Palyginimui, 2022 metų sausį, dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai, taip manė vos 8 procentai respondentų.

Šis pokytis atskleidžia, kaip per kelerius karo metus pasikeitė dalies Ukrainos visuomenės požiūris į savo valstybės reikšmę.

Ukrainos kariuomenės patirtis, visuomenės mobilizacija ir šalies vaidmuo tarptautinėse diskusijose tapo svarbiomis aplinkybėmis, formuojančiomis tokį vertinimą.

Vis dėlto tai yra gyventojų nuomonės tyrimas, o ne objektyvus Europos valstybių įtakos ar pajėgumo įvertinimas.

Ką šie rezultatai reiškia Lietuvai?

Lietuvai šie apklausos rezultatai svarbūs pirmiausia kaip Ukrainos visuomenės požiūrio į mūsų šalį rodiklis.

Didžioji dalis respondentų palaikytų Ukrainos kariuomenės pagalbą Lietuvai hipotetinio Rusijos puolimo atveju.

Tačiau būtina atskirti visuomenės nuomonę nuo realių karinių įsipareigojimų.

Ukraina pati kariauja prieš Rusiją, todėl bet kokie sprendimai dėl jos kariuomenės dalyvavimo kitų valstybių gynyboje priklausytų nuo daugybės aplinkybių.

Lietuva taip pat yra NATO narė, o jos kolektyvinės gynybos pagrindą sudaro Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis.

Ukraina nėra NATO narė, todėl apklausoje išreikštas palaikymas nesukuria jokio automatinio karinio įsipareigojimo.

Vis dėlto tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip ukrainiečiai vertina savo valstybės ryšį su Europos saugumu.

Kaip buvo atlikta apklausa?

Sociologinės grupės „Rating“ tyrimas buvo atliktas 2026 metų balandžio 15–17 dienomis.

Telefonu apklausta 1000 pilnamečių Ukrainos gyventojų.

Apklausa apėmė Ukrainos valdžios kontroliuojamas teritorijas, kuriose veikė ukrainietiškas mobilusis ryšys.

Laikinai okupuotos teritorijos ir vietovės, kuriose tokio ryšio nebuvo, į tyrimą neįtrauktos.

Skelbiama, kad maksimali statistinė paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, esant 95 procentų pasikliautinajam lygiui.

Todėl rezultatai atspindi apklaustos visuomenės dalies nuomonę, tačiau negali būti automatiškai taikomi visiems Ukrainos piliečiams, įskaitant gyvenančius okupuotose teritorijose ar užsienyje.

Atsakymas, kuris atkreipė dėmesį

Klausimas, ar Ukrainos kariai turėtų padėti ginti Lietuvą ir kitas Europos valstybes, nėra paprastas.

Jis susijęs su karo patirtimi, valstybių saugumu, tarptautiniais įsipareigojimais ir visuomenės požiūriu į bendrą Europos ateitį.

Tačiau 2026 metų pavasarį atlikta apklausa atskleidė aiškią tendenciją.

Dauguma apklaustų ukrainiečių pritartų savo šalies kariuomenės dalyvavimui ginant visas šešias tyrime paminėtas valstybes, jeigu jas užpultų Rusija.

O Lietuva sulaukė didžiausio palaikymo.

Net 63 procentai apklaustųjų pareiškė pritariantys galimai Ukrainos karių pagalbai Lietuvai. Tai visuomenės nuomonė, o ne karinis pažadas, tačiau ji atskleidžia, kokią vietą Lietuva užima dalies ukrainiečių Europos saugumo sampratoje.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.