Viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos atlikėjų Gabrielė Vilkickytė nustebino atviru prisipažinimu. Dainininkė papasakojo, kad iš bažnyčios buvo išprašyta mažiausiai penkis kartus. Tačiau priežastis pasirodė visai kitokia, nei būtų galima pagalvoti.
Pasirodo, atlikėja bažnyčioje ieškodavo ramybės, kai gyvenime būdavo sunku, tačiau kartais joje užsibūdavo iki pat uždarymo.
Apie šią patirtį, nelengvus gyvenimo sprendimus ir savo santykį su muzika G. Vilkickytė prabilo tinklalaidėje „Kamantinėjimai“, kalbėdamasi su jos vedėju Aurimu Kamantausku.

Iš bažnyčios teko išeiti ne savo noru
Gabrielė pasakojo, kad vaikščiodama po miestą kartais užsuka į bažnyčią. Jai tai vieta, kur galima pabūti su savo mintimis, nusiraminti ir atsitraukti nuo kasdienio triukšmo.
Tačiau ne kartą pasitaikė, kad ramybės akimirką nutraukdavo pranešimas apie uždaromą bažnyčią.
Dainininkė prisiminė girdėjusi prašymą išeiti, nes bažnyčios darbo laikas jau baigėsi.
Tokiose situacijose ji kartais pasijusdavo nesuprasta. Juk būtent ten, kur tikėjosi atrasti vidinę ramybę, jai tekdavo nutraukti savo tylų pabuvimą.
Atlikėja su humoru svarstė, kaip gali būti, kad net Dievo namai turi darbo valandas.
Vis dėlto jos pasakojimas atskleidė ir jautresnę pusę: kai kuriais vakarais ji būdavo emociškai pavargusi, o bažnyčioje pagaliau pasijusdavo geriau.
Taigi atlikėja nebuvo išprašyta dėl netinkamo elgesio ar konflikto – tiesiog baigdavosi bažnyčios lankymo laikas.
Tikėjimą atranda ne vien bažnyčioje
G. Vilkickytė atskleidė, kad dvasingumas jai svarbus ir kasdienybėje.
Pasak dainininkės, Dievo ji ieško paprastuose dalykuose, gamtoje ir aplinkoje.
Ji taip pat pasakojo mintyse bendraujanti su savo angelu.
Toks požiūris rodo, kad atlikėjai dvasinis gyvenimas nėra susijęs vien su konkrečia vieta ar nustatytomis valandomis.
Jai svarbus pats vidinės ramybės ieškojimas.
Kadaise svajojo apie visai kitokią profesiją
Šiandien Gabrielės dainas kartu su ja traukia tūkstančiai klausytojų, tačiau jos kelias į muziką nebuvo tiesus.
Jaunystėje ji svarstė apie medicinos studijas, bet galiausiai pasirinko žurnalistiką.
Vėliau dirbo televizijoje, kur montavo reportažus.
Nors darbas buvo įdomus, ilgainiui atlikėja pradėjo jausti, kad vis mažiau laiko lieka tam, kas jai iš tiesų svarbiausia – muzikai.
Vėlyvais vakarais sėdėdama montažinėje ji galvodavo apie dainas, kurių dar nespėjo parašyti.
Šis jausmas vis stiprėjo.
Gabrielė suprato, kad didžiąją dalį savo kūrybinės energijos atiduoda televizijos darbui, o muzika lieka nuošalyje.
Vienas sprendimas pakeitė visą gyvenimą
COVID-19 pandemijos laikotarpiu G. Vilkickytė ryžosi esminiam pokyčiui.
Ji nusprendė palikti darbą televizijoje ir visą dėmesį skirti muzikai.
Toks pasirinkimas nebuvo savaime suprantamas – atsisakyti įprasto darbo ir pasikliauti kūryba reiškė prisiimti nemažą atsakomybę.
Tačiau šiandien atlikėja džiaugiasi tuo sprendimu.
Ji suprato, kad nori ne tik atlikti dainas, bet ir turėti pakankamai laiko jas kurti.
Pasirinkimas pasiteisino: Gabrielės muzika sulaukė didelio klausytojų dėmesio, o koncertai pradėjo pritraukti vis didesnes auditorijas.
„Žalgirio“ arena tapo didžiuliu išbandymu
Vienas svarbiausių Gabrielės karjeros įvykių buvo koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Surinkti tokią didelę auditoriją – reikšmingas pasiekimas bet kuriam Lietuvos atlikėjui.
Tačiau pati dainininkė šią patirtį apibūdino kaip eksperimentą ir didžiulę pamoką.
Koncertą ji organizavo pati.
Gabrielė rūpinosi įvairiais klausimais – nuo techninių sprendimų iki organizacinių smulkmenų.
Komandos nariai stebėjosi, kad atlikėja taip aktyviai dalyvauja visuose pasiruošimo etapuose, nors vėliau pati turės lipti į sceną prieš tūkstančius žmonių.
Vis dėlto būtent tokia patirtis jai suteikė daug naujų žinių apie koncertų organizavimą.
Dabar nebijo dainuoti taip, kaip jaučia

Tinklalaidėje G. Vilkickytė kalbėjo ir apie savo balsą.
Anksčiau ji ne visada drįsdavo išnaudoti visas jo galimybes.
Tačiau ilgainiui suprato, kad balsas yra ne tik priemonė gražiai sudainuoti melodiją.
Tai instrumentas, kuriuo galima perteikti emocijas, pasakoti istorijas ir išreikšti net sudėtingiausius jausmus.
Todėl koncertuose Gabrielė kartais dainuoja itin stipriai, net rėkdama.
Socialiniuose tinkluose dėl to ji sulaukia ir kritikos.
Kai kurie komentatoriai jai priekaištauja, kad reikėtų dainuoti švelniau.
Tačiau atlikėja į tokius komentarus žvelgia su humoru.
Ji neslepia, kad scenoje jai svarbiausia išreikšti tikras emocijas, o ne atitikti visų klausytojų lūkesčius.
Profesionalia dainų autore pasijuto tik šiemet
Nors Gabrielės kūryba jau seniai žinoma Lietuvos klausytojams, pati atlikėja prisipažino tik 2026 metais pradėjusi save laikyti profesionalia dainų autore.
Ji paaiškino, kad dabar geriau supranta savo kūrybos procesą.
Dainų rašymas jai nebėra vien spontaniškas įkvėpimas.
Atlikėja pradėjo atpažinti tam tikrus metodus ir kūrybinius principus, kuriais vadovaujasi.
O geriau suprasdama savo kūrybos taisykles, ji gali sąmoningai jas keisti ir eksperimentuoti.
Gabrielė neslepia, kad dabar leidžia sau būti drąsesnė tiek tekstuose, tiek muzikoje.
Gerbėjų balsai padeda kitaip pažvelgti į praeitį

Dar viena jautri atlikėjos pasakojimo dalis buvo susijusi su jos dainomis.
Gabrielė prisiminė, kad kurdama kai kuriuos kūrinius ne visada jais pasitikėdavo.
Kartais abejodavo, ar daina pakankamai gera, ar jos žodžiai bus suprasti.
Tačiau šiandien, kai koncertuose tūkstančiai žmonių kartu dainuoja jos kūrinius, atlikėja tuos prisiminimus vertina kitaip.
Pasak Gabrielės, tokiomis akimirkomis ji jaučia saugumą ir dėkingumą.
Ji tarsi sugrįžta į laiką, kai dar tik rašė dainą, ir mintyse padrąsina tuometinę save.
Tai primena, kad kūrybos vertė kartais atsiskleidžia tik praėjus laikui.
Netikėta istorija atskleidė jautresnę atlikėjos pusę

Nors pasakojimas apie išprašymą iš bažnyčios iš pirmo žvilgsnio gali skambėti neįprastai, jo priežastis buvo paprasta.
Gabrielė tiesiog norėdavo ilgiau pabūti vietoje, kurioje rasdavo ramybę.
Tačiau bažnyčiai užsidarant jai tekdavo išeiti.
Ši patirtis tapo viena iš daugelio istorijų, kuriomis atlikėja pasidalijo kalbėdama apie savo gyvenimą.
Nuo darbo televizijoje iki didžiausių Lietuvos koncertų salių – Gabrielės kelias pareikalavo nemažai sprendimų ir pasitikėjimo savimi.
O jos prisipažinimas apie bažnyčią priminė, kad net ir scenoje prieš tūkstančius žmonių pasirodantys atlikėjai kartais labiausiai trokšta tylos ir paprastos ramybės.
Pasirodo, Gabrielė Vilkickytė iš bažnyčios buvo išprašyta bent penkis kartus ne dėl kokio nors skandalo, o todėl, kad joje užsibūdavo iki uždarymo – būtent tada, kai labiausiai norėdavosi dar šiek tiek pabūti ramybėje.





