Kamilė Lukauskytė
Artėjant dar vienai žiemai Ukrainoje, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik šalies gynybai, bet ir energetikos infrastruktūros apsaugai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą nedelsti ir Ukrainos poreikiams panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Ministras pabrėžia, kad Ukrainai būtina papildoma oro gynyba, ilgojo nuotolio smūgio pajėgumai ir parama energetikos sektoriui. Jo teigimu, artėjanti žiema gali tapti itin sudėtingu laikotarpiu, todėl sprendimų reikia imtis dabar.
Ukrainai reikia pasiruošti žiemai
K. Budrys šį klausimą iškėlė neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Airijoje. Pasak jo, Ukrainos poreikiai artėjant žiemai yra didžiuliai – nuo karinės gynybos iki energetinio atsparumo.
Rusijos vykdomi išpuoliai prieš Ukrainą jau ne pirmą kartą nukreipiami į infrastruktūrą, kuri yra gyvybiškai svarbi civiliams. Todėl šaltuoju metų laiku ypatingą reikšmę įgyja elektros energijos, šilumos ir kitų būtinų paslaugų užtikrinimas.
Lietuvos ministras teigia, kad Europos valstybės turi ne tik žadėti paramą, bet ir kuo greičiau įgyvendinti jau prisiimtus įsipareigojimus.
Budrys siūlo atsigręžti į įšaldytą Rusijos turtą
Vienas pagrindinių K. Budrio akcentų – Rusijos turto panaudojimas Ukrainos reikmėms.
Lietuvos pozicija šiuo klausimu išlieka nuosekli: įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti panaudotas Ukrainos gynybai, atkūrimui ir atsparumui stiprinti.
Ministras ragina ES veikti ryžtingai ir vieningai. Jo vertinimu, dabartinės paramos Ukrainai nepakanka, todėl būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Klausimas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo jau ne kartą buvo keliamas ES lygiu. Lietuva yra viena iš valstybių, aktyviausiai pasisakančių už tokio turto panaudojimą Ukrainos poreikiams.
Vien gynybos nepakaks
K. Budrys pabrėžia, kad Ukrainai reikia ne vien ginklų ir amunicijos. Šalis turi būti pasiruošusi atlaikyti ir ekonominį bei energetinį spaudimą.
Todėl oro gynybos stiprinimas tampa itin svarbus. Kuo geriau apsaugomi Ukrainos miestai ir kritinė infrastruktūra, tuo didesnė tikimybė išlaikyti veikiančią energetikos sistemą ir užtikrinti gyventojams būtiniausias paslaugas.
Ministro teigimu, papildomų oro gynybos pajėgumų ir ilgojo nuotolio smūgio galimybių Ukrainai reikia skubiai.
Lietuva ragina griežtinti sankcijas
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta spaudimo Rusijai didinimui. Lietuva palaiko naujas sankcijas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui, tačiau K. Budrys teigia, kad vien dabartinių priemonių nepakanka.
Vilnius ragina pradėti rengti ambicingą 22-ąjį sankcijų paketą. Į jį, Lietuvos pozicija, turėtų patekti ir tokios Rusijos bendrovės kaip „Rosatom“, „Lukoil“ bei „Rosneft“. Taip pat siūloma papildomai riboti Rusijos naftos eksportą.
Tokie siūlymai rodo, kad Lietuva siekia ne tik tęsti pagalbą Ukrainai, bet ir didinti ekonominį spaudimą Maskvai.
Kremlius, pasak Budrio, stiprina spaudimą Europai
K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį į politinę situaciją Rusijoje. Pasak ministro, artėjant rinkimams šalyje Vladimiras Putinas siekia demonstruoti karinius ir politinius pasiekimus.
Ministro vertinimu, dėl to kartu intensyvėja ir hibridinės atakos bei sabotažo veiksmai prieš Europos Sąjungos valstybes. Todėl, jo teigimu, sankcijų spaudimo mažinti negalima.
Žiema gali tapti svarbiu išbandymu
Ukrainai artėjanti žiema bus dar vienas rimtas išbandymas. Šaltasis sezonas ir taip apsunkina gyvenimą karo sąlygomis, o energetikos infrastruktūros pažeidimai gali situaciją dar labiau komplikuoti.
Todėl diskusija dėl paramos Ukrainai šiuo metu apima gerokai daugiau nei vien karinę pagalbą. Kalbama apie galimybę užtikrinti, kad žmonės turėtų elektrą, šilumą ir galėtų gyventi kiek įmanoma normalesnėmis sąlygomis.
Lietuvos diplomatijos vadovas ragina ES nelaukti, kol krizė taps dar didesnė. Jo žinutė – sprendimų reikia imtis dabar, o įšaldytas Rusijos turtas galėtų tapti vienu iš svarbių šaltinių, padedančių Ukrainai pasiruošti artėjančiam sudėtingam laikotarpiui.
